AR VEIKIA ATESTAVIMO SISTEMA? KELIŲ FORUMO 2026 DISKUSIJŲ ĮŽVALGOS
Šiandien dalyvavome Kelių forume 2026. Renginys demonstruoja užtikrintą sėkmę: šiemet jis įvyko jau ketvirtą kartą. Pernai Kelių forume kalbėjome apie inžinierių profesinę savivaldą, o šiemet gavome antrą progą aptarti inžinieriams svarbius kvalifikacijos klausimus.
Ypač susidomėję klausėmės SSVA Atestavimo padalinio vadovės Sigitos Kuzmickienės pranešimo apie satybos dalyvių atestavimą ir su juo susijusios diskusijos.
S. Kuzmickienė ne tik pasidalino švedišku modeliu (svariausią vaidmenį jame vaidina draudimo kompanijos, draudžiančios statybos darbus) kaip galima atestavimo ateities vizija Lietuvai, bet ir priminė agentūros poziciją: kad atestavimas – valstybės reikalas, ir tik valstybė galinti užtikrinti pakankamą objektyvumą, vienodus standartus, skaidrumą ir atsakomybę. Tiesa, inžinierių savivaldos įsitraukimas ir dalyvavimas yra laukiamas. Šiuo metu SSVA rengia Aplinkos ministerijai skirtą raštą dėl teisinio reguliavimo tobulinimo ir kviečia teikti siūlymus, komentarus, diskutuoti. Raginame prisijungti ir mes: diskusijos moderatorei uždavus klausimą, kam atrodo, kad atestavimo sistema veikia priekaištų, rankas pilnoje salėje pakėlė tik 4-6 žmonės.
Diskusijoje dalyvavusi Teisingumo viceministrė Barbara Aliaševičienė laikėsi nuomonės, kad teisinėje sistemoje esama erdvės praktiniams bandymams. Savivalda galėtų būti išbandyta – su pereinamuoju laikotarpiu. Tiesa, Aplinkos ir Teisingumo ministerijos sutaria, kad priimtiniausias – dualus atestacijos sistemos modelis.
„Kompetenciją statyti reikia ne tik ant atestuoto specialisto, bet ant visos įmonės”, – nuomonę išsakė Gediminas Gulbinas (UAB „Fegda“). „Švedijos viešuosiuose pirkimuose giliai vertinama rangovo, tai yra, visos bendrovės patirtis, pajėgumai, patikimumas ir finansiniai bei žmogiškieji ištekliai“, – diskusijos klausytojų komentarams pritaria Robertas Encius.
Edmundo Montvilo pastebėjimas atestacijos temą susiejo su forumą pratęsusiu R. Enciaus ir Linos Vaitkutės pranešimu apie mikrokredencialus: „Statinio statybos vadovams seniau leisdavo pasipildyti atestatus be išlyginamųjų studijų. Rimti, formalūs mokslai užtrunka; šiuo metu atestatą pasipildyti dirbančiam žmogui – per sudėtinga.“
Pasak R. Enciaus, būtent todėl į kvalifikacijos tobulinimo sceną netrukus turėtų žengti mikrokredencialai, arba mikrokvalifikacijos.
Mikrokredencialas apibrėžiamas kaip besimokančiojo įgytų mokymosi rezultatų įrašas, pasiektas per trumpą mokymosi patirtį. Jis išduodamas laikantis sutartų standartų ir gali būti derinamas su formaliais diplomais bei didesnėmis kvalifikacijomis. Šias nedidelės apimties, specializuotas kompetencijas – kaip antai skaitmeninimas, BIM, darbuotojų sauga, tvarumas – galima būtų patvirtinti ir viešuosiuose pirkimuose. Pasak L. Vaitkutės, formuojantis mikrokvalifikacijų sistemai turėtų dalyvauti ir verslas – kitaip būtų prarandama galimybė atliepti darbo rinkos poreikius ir kurti nesudėtingą, biurokratija neapkrautą sistemą.