Gera prisiminti laiką, kada dar epidemiologinė situacija leido mums paskutinį kartą iki karantino pasilankyti statybų objektuose pas kolegas.
Paskutinė ekskursija pernai įvyko aplankant tiek dar vykstančias statybas, tiek jau pastatytus tiltus. Į svečius šį kartą mus pasikvietė TEC Infrastructure Lietuva. Dar kartą didelis AČIŪ už pasidalinimą informaciją, kvietimą ir šiltą priėmimą nebešiltu metu.
Vilniaus Liepkalnio gatvės sankryža su Žirnių gatve ir Minsko plentu.
Tai priešpaskutinė sankryža kelyje Klaipėda-Kaunas-Vilnius-Minskas, kurioje transporto eismas vis dar buvo reguliuojamas šviesoforais. Prieš statybų pradžią šią sankryžą kasdien kirsdavo 60 tūkst. Po sankryžos rekonstrukcijos bus atvertas keturių eismo juostų ir daugiau kaip 800 metrų ilgio tunelis, kurio centrinė 89 m ilgio dalis bus uždengta. Virš šios perdangos bus įrengta reguliuojama aštuonių eismo juostų Liepkalnio gatvės sankryža, iškiliosios pėsčiųjų perėjos bei saugumo salelės. Greta sankryžos numatomi pėsčiųjų ir dviračių takai, neregių ir silpnaregių vedimo sistemos bei visos sankryžos su tuneliu apšvietimas. Sankryžoje bus įrengta visomis eismo kryptimis valdoma vaizdo stebėjimo sistema, o šviesoforai sujungti su automatizuotu eismo valdymo centru. Viena iš daugiausiai dėmesio susilaukusių temų tunelio statybų metu – šalia esantis Vilniaus oro uostas bei ten be pertraukų besileidžiantys ir kylantys lėktuvai, mat virš šios sankryžos keliolikos metrų aukštyje yra lėktuvų eismo koridorius, sudaręs ne vieną inžinerinį galvosūkį tiek statytojui, tiek projektuotojams, tiek ir rangovams. Atliekant darbus esant labai griežtiems aukštingumo reikalavimams teko panaudoti sudėtingesnes nei plačiai naudojamas konstrukcijas. Dalis prieigų atraminių sienų įrengtos iš plieninių vamzdžių, o toliau nuo lėktuvų eismo koridoriaus esančios
sienos – panaudojant gelžbetoninių polių sieną. Sienas palaiko trejomis eilėmis įrengti gruntiniai inkarai, kurių bendras ilgis objekte sudaro net 19 km. Pati tunelio perdanga įrengta iš 59-ių neįtempta armatūra armuotų „T“ formos sijų, subetonuotų tarpusavyje ir apjungtų į bendrą rėminę konstrukciją su atraminėmis sienomis. Tunelio aukštis kinta nuo 6 m iki 8 m. Atraminių sienų aukštis prie pat perdangos siekia net 10 metrų. Perdangai įrengti panaudota 700 tonų armatūros ir 4000 kubinių metrų betono. Siekiant apsaugoti gyventojus ir gyvenamą aplinką nuo nepageidaujamo motorinių transporto priemonių keliamo triukšmo numatoma teritoriją apželdinti, pakeisti greta esančių namų langus bei įrengti triukšmą mažinantis akustines sienutes. Sankryžoje bus įrengta speciali asfalto danga, kuria
važiuodami automobiliai sukels mažiau triukšmo.
Naujas traukos centras Kuršėnuose: tiltas tarp gamtos ir kultūros
Tiltas driekiasi per Ventos upę ir sukuria pėsčiųjų srauto jungtį tarp Kuršėnų miesto centrinės dalies ir Kuršėnų Kultūros centro. Išskirtiniam projektui vadovauja architektė Ieva Puidokaitė (UAB „Atamis“), projekto dalies vadovas Domas Čėsna (UAB „TEC Infrastructure“), o pagrindinius konstrukcijų projektavimo darbus atliko Aurimas Andzelis (UAB „TEC Infrastructure“).
Kuršėnuose iškilęs statinys – ilgiausias TEC Infrastructure projektuotas tiltas. Jo ilgis – 233 metrai, o konstrukcijų masė siekia 500 tonas. Kaip pasakoja Aurimas Andzelis, Kuršėnų tilto projektas pareikalavo neįprastų architektūrinių sprendimų: projektuojant tiltą kartu buvo kuriama ir rekreacinė zona miesto gyventojams. Be to, tiltas statomas ypatingoje vietoje, šalia Kultūros paveldo departamento saugomų teritorijų: šiaurės pusėje – L. Ivinskio paminklas ir aikštė, pietų pusėje – Kuršėnų dvaro sodybos kompleksas.
Tikimasi, kad projektas atgaivins vietos verslus, pritrauks daugiau turistų, skatins gyventojų laisvalaikį gryname ore. Per Ventos upę nusidriekęs tiltas nėra tiesus, jo ašis sudaro kreivę plane, centre suprojektuota aikštelė su poilsiui skirtais suoliukais, bei terasa, virvinio tinklo gultas poilsiui virš angos tilto perdangoje. Šalia tilto bus įrengta rekreacinė zona, kurioje bus vaikų žaidimų aikštelė, prieplauka, paplūdimys.
Paklaustas apie projekto iššūkius, A. Andzelis teigia, kad projekte, kuris pasižymi architektūrinių idėjų gausa, sudėtinga nepriekaištingai suderinti galutinį vaizdą. „Svarbu perteikti architektų viziją taip, kad ją galėtų įgyvendinti gamybininkai, o mes, projektuotojai, galėtume užtikrinti projekto saugumą bei ilgaamžiškumą“, – pasakoja A. Andzelis.
Statinio lokacija tapo dar vienu iššūkiu projektuotojams: pievose, kurios anksčiau buvo užliejamos Ventos upės, statomos tilto atramos reikalavo preciziško kruopštumo ir patirties projektuojant tiltus sudėtingų geologinių procesų paveiktose vietose. Tiltas buvo montuojamas neįprastu ir retai mūsų šalyje sutinkamu – užstūmimo metodu. Pastarasis kėlė papildomų iššūkių padedant rangovui įvertinti tam tikrus montavimo niuansus.
TEC Infrastructure jau yra tekę susidurti su panašaus sudėtingumo projektais, vienas jų – Alytaus „Baltosios rožės pėsčiųjų tiltas“. Tai pats aukščiausias pėsčiųjų ir dviračių tiltas Lietuvoje.
Mažeikiuose vieno lygio geležinkelio pervaža Algirdo g.
Pastačius naują viaduką virš geležinkelio, rekonstruota į dviejų lygių. Naujo viaduko ilgis yra net 436 metrai. Tokios apimties statinys yra didelis ne tik Mažeikių, bet ir visos Lietuvos mastu. Saugiam eismui užtikrinti pėsčiųjų ir automobilių srautai yra atskirti – tiek pėstieji, tiek automobiliai turi po atskirą viaduką. Automobiliai, norėdami pervažiuoti virš geležinkelio, ant 10 metrų pločio automobilių viaduko
užkyla ir nusileidžia atraminėmis sienomis aprėmintomis prieigomis. Kaip minėta anksčiau, automobilių viaduko ilgis yra net 436 metrai. Iš jų 120 metrų sudaro plienbetoninė nekarpyta daugiaatramė viaduko perdanga. Ilgiausias plienbetoninės perdangos tarpatramis yra virš geležinkelio bėgių – 35 metrai. Atraminėmis sienomis aprėmintos prieigos, skirtos užvažiuoti ir nuvažiuoti nuo automobilių viaduko, atitinkamai yra 190 ir 126 metrų ilgio. Pietinėje pusėje gelžbetoninių atraminių sienų aukštis prie automobilių viaduko siekia net 10 metrų. Šiaurinėje pusėje jų aukštis dar didesnis, nes gyventojai nuo žalingo triukšmo poveikio apsaugoti įrengtomis triukšmą slopinančiomis sienutėmis.
Prie pat automobilių viaduko pastatytas atskiras pėsčiųjų viadukas, kurio ilgis – 138 metrai, plotis – 3,7 m. Pėsčiųjų viaduko perdanga sudaryta iš šešių karpytų plieninių santvarų. Ilgiausios plieninės santvaros, įrengtos virš
geležinkelio bėgių, tarpatramis yra toks pat kaip ir automobilių – 35 metrai. Santvarų konstrukcijos su stogu, todėl pėstieji nepatirs diskomforto keliaudami lietingu oru, galbūt stabtels palaukti kol nustos lyti. Ant pėsčiųjų viaduko
patenkama naudojantis abiejose jo pusėse pastatytomis uždaromis gelžbetoninėmis laiptinėmis. Visa pėsčiųjų infrastruktūra yra pritaikyta judėti žmonėms su negalia, laiptinėse įrengti liftai. Pėsčiųjų ir automobilių viadukų aukštis yra didesnis už įprastą Lietuvoje. Traukiniams pravažiuoti skirto gabarito aukštis yra net 7,5 m. Taip yra padaryta todėl, kad geležinkelio kelias eina į AB „ORLEN Lietuva“ ir juo traukiniams tenka gabenti nestandartinio dydžio krovinius. Šio transporto mazgo rekonstravimas, pakeičiant vieno lygio geležinkelio pervažą į dviejų lygių, yra svarbus ne tik Mažeikių miesto atžvilgiu, bet ir viso krašto – Algirdo g. yra valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 170 Mažeikiai-Skuodas dalis.