Lietuvos statybos inžinierių sąjungos
ĮSTATAI
1. BENDROJI DALIS
1.1. Lietuvos statybos inžinierių sąjunga (toliau – Sąjunga) yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija, o pagrindinis tikslas yra organizuoti ir koordinuoti Sąjungos narių veiklą, atstovauti Sąjungos narių interesams ir juos ginti.
1.2. Sąjunga turi komercinį, finansinį bei organizacinį savarankiškumą, vėliavą bei kitą simboliką ir atsiskaitomąją(-sias) sąskaitą(-tas).
1.3. Sąjungos pavadinimas – Lietuvos statybos inžinierių sąjunga.
1.4. Sąjunga veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo, kitų teisės aktų bei šių įstatų.
1.5. Sąjunga atsako už savo prievoles visu jai priklausančiu turtu. Sąjunga neatsako už savo narių prievoles, o jos nariai neatsako už Sąjungos prievoles.
1.6. Sąjungos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.
1.7. Sąjungos veiklos laikotarpis neribotas.
2. SĄJUNGOS VEIKLOS TIKSLAI, SRITYS IR RŪŠYS
2.1. Sąjunga yra įsteigta siekiant sudaryti jos nariams kuo palankesnes sąlygas savarankiškai vystyti ir plėtoti statybos inžinerinę veiklą arba kitą veiklą statybos techninės veiklos pagrindinėse srityse.
2.2. Sąjungos veiklos tikslai yra:
2.2.1. telkti Sąjungos narių pastangas statybos techninių veiklų (statybinių tyrinėjimų, statinio projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros, statinio projekto ekspertizės, statinio ekspertizės, statybos darbų, statinio ir statinio statybos techninės priežiūros) tobulinimui; prisidėti prie statybos sektoriaus ir bendrai Lietuvos ūkio pažangos kūrimo;
2.2.2. kelti statybos inžinierių ir kitų statybos sektoriuje dirbančių specialistų kvalifikaciją, didinti jų profesionalumą, konkurencingumą ir asmeninį efektyvumą;
2.2.3. įgyvendinti teisės aktais nustatytą statybos dalyvių profesinės kvalifikacijos vertinimo, atestavimo, statybos inžinieriaus profesinės kvalifikacijos suteikimo ir teisės vykdyti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas pripažinimo tvarką;
2.2.4. teikti Sąjungos nariams konsultacijas ir metodinę pagalbą, teisinėmis priemonėmis ginti savo narių profesinius, socialinius, ekonominius ir darbo interesus, atstovauti Sąjungos ir jos narių interesams valstybės valdžios ir valdymo organuose, formuoti nepriklausomą nuomonę visais statybos techninės veiklos klausimais;
2.2.5. rūpintis statybos inžinierių profesine etika, ją vertinti ir ugdyti;
2.2.6. kurti, diegti, skleisti bei įgyvendinti inovatyvius ir pažangius statybos veiklos tobulinimo ir nuolatinio gerinimo sprendimus;
2.2.7. atstovauti statybos inžinieriams Europos Sąjungos ir pasaulinės statybos sričių organizacijose bei dalyvauti jų veikloje;
2.2.8. padėti sudaryti palankiausias sąlygas Sąjungos narių veiklai vykdyti bei plėsti;
2.2.9. teikti pagalbą Sąjungos nariams užmezgant ekonominius bei teisinius ryšius su kitomis Lietuvos ir užsienio šalių statybos inžinierių įmonėms bei organizacijomis;
2.2.10. bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis bei kitomis organizacijomis, skatinti statybos inžinerijos mokslus studijuojančius asmenis domėtis statybos inžinerine veikla ir dalyvauti jos tobulinimo procese.
2.3. Įgyvendindama veiklos tikslus Sąjunga:
2.3.1. organizuoja ir vykdo su statybos techninės veiklos sritimis susijusius mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus, seminarus, paskaitas, konsultacijas, diskusijas, pasitarimus, mokslines-technines konferencijas, parodas, dalykines išvykas Lietuvoje ir užsienyje;
2.3.2. vykdo statybos dalyvių profesinės kvalifikacijos vertinimo, suteikimo, atestavimo ir teisės pripažinimo veiklą;
2.3.3. bendradarbiauja su kitomis šalies ir užsienio organizacijomis, kuriant, diegiant, skleidžiant, įgyvendinant ir plėtojant statybos srities mokslinius, techninius, technologinius, organizacinius, ekonominius, aplinkosauginius, socialinius, saugos ir kitus sprendimus bei idėjas;
2.3.4. supažindina visuomenę su Sąjungos idėjomis ir tikslais, didinant Sąjungos žinomumą;
2.3.5. dalyvauja statybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų kūrimo ir tobulinimo veikloje, juos vertina ir teikia savo išvadas bei pasiūlymus atitinkamoms institucijoms ir organizacijoms;
2.3.6. valstybės institucijų ar kitų asmenų prašymu, taip pat ginčytinais atvejais, vykdo statinių projektavimo, statybos, statybos priežiūros ir statinių naudojimo ekspertinę veiklą; siūlo ekspertų kandidatūras į valstybės institucijų ar privačių subjektų sudaromas ekspertinės veiklos ar ginčų nagrinėjimo komisijas;
2.3.7. skatina statybos inžinierių kūrybinę veiklą, profesinį ir asmeninį tobulėjimą;
2.3.8. organizuoja Sąjungos leidinių leidybą, dalyvauja Europos Sąjungos struktūrų leidžiamuose leidiniuose;
2.3.9. bendradarbiauja su kitomis statybos sričių asociacijomis, susivienijimais, konfederacijomis, sąjungomis, draugijomis ar kitais juridiniais asmenimis;
2.3.10. vykdo bet kokią kitą šiuose įstatuose nenurodytą įstatymų nedraudžiamą veiklą, kuri neprieštarauja šiems įstatams bei veiklos tikslams ir reikalinga Sąjungos tikslams pasiekti.
2.4. Pagrindinės Sąjungos veiklos rūšys pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.):
2.4.1. architektūros ir inžinerijos veikla; techninis tikrinimas ir analizė;
2.4.2. kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla;
2.4.3. kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas;
2.4.4. kitų, niekur kitur nepriskirtų, narystės organizacijų veikla.
2.5. Įgyvendindama savo veiklos tikslus Sąjunga gali užsiimti bet kokia kita šiuose įstatuose nenurodyta veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams ar Sąjungos įstatams.
2.6. Siekdama šiuose įstatuose numatytų tikslų įgyvendinimo, Sąjunga turi tokias teises:
2.6.1. nekliudomai raštu, žodžiu ar kitais būdais skleisti informaciją apie savo veiklą, užsiimti leidyba;
2.6.2. steigti kitus juridinius asmenis bei tapti jų dalyve;
2.6.3. pirkti ar kitaip įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo įstatymų nustatyta tvarka;
2.6.4. samdyti asmenis įstatuose numatytai veiklai vykdyti;
2.6.5. teikti mokamas paslaugas, atlikti sutartinius darbus bei nustatyti jų kainas;
2.6.6. gauti lėšų ar kitokio turto iš visuomeninių organizacijų, nevalstybinių organizacijų, fondų, taip pat fizinių asmenų;
2.6.7. teikti bei gauti labdarą ir paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;
2.6.8. stoti į tarptautines organizacijas ir Sąjungas, kurių tikslai ir veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir (ar) įstatymams, su jomis bendradarbiauti ir palaikyti ryšius;
2.6.9. kitas šiuose įstatuose ar Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas teises.
2.7. Sąjungai leidžiama nuosavybės ar bet kokiomis teisėmis valdomą turtą ir lėšas perleisti, užtikrinti juo prievolių įvykdymą ar kitaip apriboti savo valdymo, naudojimo ir disponavimo teises į jį tik tuo atveju, kai tuo siekiama įgyvendinti Sąjungos įstatuose nustatytus veiklos tikslus, bei, šių įstatų numatytais atvejais, kai yra gauti įstatų numatytų Sąjungos organų sutikimai/pritarimai.
2.8. Sąjungai draudžiama:
2.8.1. neatlygintinai perduoti Sąjungos turtą nuosavybėn Sąjungos nariui, valdymo ir kolegialių organų nariui;
2.8.2. mokėti Sąjungos nariui išmokas iš pelno dalies ar perduoti likviduojamos Sąjungos turto dalį, viršijančią stojamąjį nario įnašą ar mokestį;
2.8.3. Sąjungos turtą ir lėšas, įskaitant pelną, jokia forma, išskyrus labdarą ir paramą pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, skirstyti Sąjungos ir (ar) jos valdymo organų nariams, Sąjungoje darbo sutarties pagrindu dirbantiems asmenims, išskyrus darbo užmokestį, kitokias su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokas ir kai autorinės sutarties pagrindu mokamas autorinis atlyginimas, atlyginama už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes;
2.8.4. suteikti paskolas, įkeisti Sąjungos turtą (išskyrus atvejus, kai turtas įkeičiamas Sąjungos prievolėms užtikrinti), garantuoti, laiduoti ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą. Ši nuostata netaikoma, kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Lietuvos Respublikos įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai numato kitaip;
2.8.5. skolintis pinigų iš Sąjungos nario ar su juo susijusio asmens ir mokėti palūkanas. Ši nuostata netaikoma, kai skolinamasi iš kredito įstaigų;
2.8.6. skolintis iš kitų asmenų, mokant neprotingai dideles palūkanas;
2.8.7. pirkti prekes ir paslaugas už akivaizdžiai per didelę kainą, išskyrus atvejus, kai tokiu būdu yra suteikiama labdara asmeniui, kuris pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą yra labdaros gavėjas;
2.8.8. parduoti Sąjungos turtą už akivaizdžiai per mažą kainą, išskyrus atvejus, kai tokiu būdu yra suteikiama labdara asmeniui, kuris pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą yra labdaros gavėjas;
2.8.9. steigti juridinį asmenį, kurio civilinė atsakomybė už juridinio asmens prievoles yra neribota, arba būti jo dalyviu.
2.9. Sąjunga pinigus, gautus kaip paramą, taip pat kitus negrąžintinai gautus pinigus ir kitą turtą naudoja juos davusio asmens nurodytiems tikslams, jeigu asmuo tokius tikslus nurodė.
3. NARYSTĖ SĄJUNGOJE
3.1. Sąjungoje yra 5 (penkių) kategorijų nariai:
3.1.1. tikrieji nariai;
3.1.2. asocijuoti nariai;
3.1.3. jaunieji nariai;
3.1.4. nariai-rėmėjai;
3.1.5. garbės nariai.
3.2. Kongreso sprendimu gali būti numatyti papildomi nei šiuose įstatuose numatytieji reikalavimai asmenims, siekiantiems tapti Sąjungos asocijuotais, jaunaisiais, garbės nariais ar nariais-rėmėjais.
3.3. Nario tapimo Sąjungos nariu ir pašalinimo iš Sąjungos narių momentu laikomas atitinkamai įrašymo į Sąjungos narių sąrašą ir išbraukimo iš Sąjungos narių sąrašo momentas.
3.4. Sąjungos nariai gali būti pašalinami, jeigu:
3.4.1. vykdo veiklą, prieštaraujančią Sąjungos veiklos tikslams;
3.4.2. nustatytais terminais nemoka narystės mokesčių;
3.4.3. nesilaiko profesinės etikos;
3.4.4. nesilaiko Sąjungos organų sprendimų;
3.4.5. patys prašo būti pašalintais iš Sąjungos, taip pat nariui (juridiniam asmeniui) sustabdžius veiklą ar bankrutavus arba nariui (fiziniams asmeniui) mirus;
3.4.6. kitais šiuose įstatuose numatytais atvejais.
3.5. Jeigu Sąjungos asocijuoti, jaunieji, garbės nariai ar nariai-rėmėjai yra pašalinami iš Sąjungos, įstoti į Sąjungą iš naujo tokie nariai gali ne ankščiau kaip po 1 (vienų) metų nuo sprendimo pašalinti narį iš Sąjungos priėmimo momento.
3.6. Jeigu buvo priimtas sprendimas pašalinti asocijuotą, jaunąjį, garbės narį ar narį-rėmėją iš Sąjungos, Sąjungos vykdantysis direktorius privalo apie tokį sprendimą informuoti Sąjungos tikruosius narius.
4. SĄJUNGOS TIKRIEJI NARIAI
4.1. Sąjungos tikraisiais nariais gali būti statybos srityje veikiantys ne pelno siekiantys juridiniai asmenys, pateikę vykdančiajam direktoriui prašymą įstoti į Sąjungą, įsipareigoję laikytis įstatų reikalavimų, aktyviai dalyvauti Sąjungos veikloje ir visuotinio Sąjungos tikrųjų narių susirinkimo nustatyta tvarka sumokėję nustatyto dydžio stojamąjį mokestį, taip pat mokantys visuotinio Sąjungos tikrųjų narių susirinkimo nustatyto dydžio tikrųjų narių mokestį. Sprendimą dėl priėmimo į Sąjungos tikruosius narius priima visuotinis Sąjungos tikrųjų narių susirinkimas. Tikrieji nariai yra Sąjungos dalyviai, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.45 straipsnyje.
4.2. Sąjungos tikrųjų narių skaičius neribojamas, bet jis negali būti mažesnis nei 3 (trys).
4.3. Sąjungos tikrieji nariai pašalinami visuotinio tikrųjų narių susirinkimo sprendimu. Norintis išstoti iš Sąjungos tikrasis narys Sąjungos prezidiumui pateikia prašymą būti pašalintam iš Sąjungos, o prezidiumas turi ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius sušaukti visuotinį tikrųjų narių susirinkimą, kuriame toks prašymas turi būti svarstomas.
5. SĄJUNGOS ASOCIJUOTI NARIAI
5.1. Sąjungos asocijuotais nariais gali būti 18 (aštuoniolikos) metų sulaukę veiksnūs fiziniai statybos inžinerijos mokslo krypties arba šios mokslo krypties studijų rezultatus atitinkančios kitos mokslo krypties aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą turintys, Sąjungos įstatų bei profesinės etikos kodekso įsipareigoję laikytis asmenys.
5.2. Sąjungos asocijuotu nariu tampama tapus bent vieno Sąjungos tikrojo nario dalyviu. Sąjungos tikrajam nariui pateikus Sąjungos vykdančiajam direktoriui informaciją apie asmenis, esančius to Sąjungos tikrojo nario dalyviais ir atitinkančius šių įstatų reikalavimus, keliamus asocijuotiems nariams, Sąjungos vykdantysis direktorius privalo tokius asmenis įtraukti į Sąjungos asocijuotų narių sąrašą.
5.3. Sąjungos asocijuotų narių skaičius neribojamas. Sąjungos visuotiniam tikrųjų narių susirinkimui nusprendus, Sąjungos asocijuoti nariai privalo mokėti Sąjungai nustatyto dydžio narystės Sąjungoje mokesčius.
5.4. Asocijuoti nariai gali būti pašalinami iš Sąjungos vykdančiojo direktoriaus sprendimu, jeigu nustoja būti bent vieno Sąjungos tikrojo nario dalyviais, taip pat kitais šiuose įstatuose numatytais atvejais.
6. SĄJUNGOS JAUNIEJI NARIAI
6.1. Sąjungos jaunaisiais nariais gali būti 18 (aštuoniolikos) metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys, studijuojantys aukštojoje mokykloje pagal statybos inžinerijos mokslo krypties arba šios mokslo krypties studijų rezultatus atitinkančios kitos mokslo krypties studijų programą ir įsipareigoję laikytis Sąjungos įstatų bei profesinės etikos kodekso.
6.2. Sąjungos jaunuoju nariu tampama Sąjungos tikrojo nario teikimu. Sąjungos tikrajam nariui pateikus Sąjungos vykdančiajam direktoriui informaciją apie asmenis, atitinkančius šių įstatų reikalavimus, keliamus jauniesiems nariams, ir paprašius tokius asmenis priimti į Sąjungos jaunuosius narius, Sąjungos vykdantysis direktorius privalo tokius asmenis įtraukti į Sąjungos jaunųjų narių sąrašą.
6.3. Sąjungos jaunųjų narių skaičius neribojamas. Sąjungos visuotiniam tikrųjų narių susirinkimui nusprendus, Sąjungos jaunieji nariai privalo mokėti Sąjungai nustatyto dydžio narystės Sąjungoje mokesčius.
6.4. Jaunieji nariai gali būti pašalinami iš Sąjungos vykdančiojo direktoriaus sprendimu, jeigu pašalinti asmenį iš Sąjungos jaunųjų narių paprašo Sąjungos tikrasis narys, kuris paprašė šį asmenį priimti jaunuoju nariu, taip pat kitais šiuos įstatuose numatytais atvejais.
7. SĄJUNGOS NARIAI-RĖMĖJAI
7.1. Sąjungos nariais-rėmėjais gali būti 18 (aštuoniolikos) metų sulaukę veiksnūs fiziniai arba juridiniai asmenys, įsipareigoję laikytis Sąjungos įstatų bei profesinės etikos kodekso. Nariu-rėmėju tampama Sąjungos prezidiumo sprendimu, prezidiumui pateikus raštišką prašymą dėl priėmimo į Sąjungos narius-rėmėjus, o prezidiumui tokį prašymą tenkinus, taip pat sumokėjus nustatyto dydžio stojamąjį mokestį, jeigu tokį mokestį privaloma mokėti prezidiumo sprendimu.
7.2. Sąjungos narių-rėmėjų skaičius neribojamas. Sąjungos prezidiumui nusprendus, Sąjungos nariai-rėmėjai privalo mokėti Sąjungai nustatyto dydžio narystės Sąjungoje mokesčius.
7.3. Iš Sąjungos narių-rėmėjų sąrašo asmenys gali būti pašalinami Sąjungos prezidiumo sprendimu. Nariai-rėmėjai taip pat gali išstoti iš Sąjungos pateikdami prezidiumui prašymą išbraukti juos iš Sąjungos narių-rėmėjų sąrašo. Tokį prašymą prezidiumas privalo išnagrinėti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.
8. SĄJUNGOS GARBĖS NARIAI
8.1. Sąjungos garbės nariais gali būti 18 (aštuoniolikos) metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys, Sąjungos kongreso numatyta tvarka pripažinti kaip ypatingai nusipelnę Sąjungos ir (ar) Lietuvos statybos veikloje ir įsipareigoję laikytis Sąjungos įstatų bei profesinės etikos kodekso.
8.2. Kriterijus, kuriais remiantis atrenkami kandidatai tapti Sąjungos garbės nariais, bei tokių asmenų atrinkimo tvarką tvirtina kongresas.
8.3. Sąjungos garbės narių skaičius neribojamas. Sąjungos kongresui nusprendus, Sąjungos garbės nariai privalo mokėti Sąjungai nustatyto dydžio narystės Sąjungoje mokesčius.
8.4. Sąjungos garbės nariu tampama Sąjungos kongreso sprendimu. Garbės nariai gali išstoti iš Sąjungos pateikdami Sąjungos prezidiumui prašymą išbraukti juos iš Sąjungos garbės narių sąrašo. Tokį prašymą prezidiumas privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.
9. NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
9.1. Sąjungos tikrieji nariai turi tokias teises:
9.1.1. dalyvauti ir balsuoti Sąjungos tikrųjų narių susirinkimuose;
9.1.2. naudotis Sąjungos teikiamomis paslaugomis, kvalifikuota Sąjungos pagalba, konsultacijomis ir gynyba, susijusiomis su profesine veikla bei siekiant profesinio tobulėjimo; naudotis sukaupta informacija ir dalyvauti Sąjungos veikloje;
9.1.3. susipažinti su Sąjungos dokumentais ir gauti informaciją apie Sąjungos veiklą, vadovaujantis kongreso patvirtintomis informacijos pateikimo ir naudojimo taisyklėmis;
9.1.4. siūlyti kandidatus į Sąjungos prezidiumo, profesinės etikos komisijos ir revizijos komisijos narius;
9.1.5. Sąjungos prezidiumo nustatyta tvarka naudotis Sąjungos simbolika;
9.1.6. remti Sąjungą turtinėmis, organizacinėmis bei intelektualinėmis priemonėmis;
9.1.7. vykdyti statybos dalyvių profesinės kvalifikacijos tobulinimo, vertinimo, suteikimo, atestavimo ir teisės pripažinimo veiklą;
9.1.8. skirti atstovus be balso teisės dalyvauti prezidiumo posėdžiuose;
9.1.9. dalyvauti Sąjungos organizuojamuose renginiuose, forumuose, seminaruose ir kt.;
9.1.10. bet kada išstoti iš Sąjungos apie tai pranešus raštiškai;
9.1.11. kitas teisės aktuose ir šiuose įstatuose nustatytas teises.
9.2. Sąjungos asocijuoti nariai turi tokias teises:
9.2.1. naudotis Sąjungos teikiamomis paslaugomis, kvalifikuota Sąjungos pagalba, konsultacijomis ir gynyba, susijusiomis su profesine veikla bei siekiant profesinio tobulėjimo; naudotis sukaupta informacija ir dalyvauti Sąjungos veikloje;
9.2.2. teikti pasiūlymus Sąjungos valdymo organams;
9.2.3. Sąjungos prezidiumo nustatyta tvarka naudotis Sąjungos simbolika;
9.2.4. susipažinti su Sąjungos dokumentais ir gauti informaciją apie Sąjungos veiklą, vadovaujantis kongreso patvirtintomis informacijos pateikimo ir naudojimo taisyklėmis;
9.2.5. dalyvauti be balso teisės Sąjungos visuotiniuose tikrųjų narių susirinkimuose;
9.2.6. šių įstatų numatyta tvarka tapti kongreso nariais;
9.2.7. dalyvauti kongreso posėdžiuose, siūlyti papildyti kongreso darbotvarkę, užduoti klausimus kongreso posėdžių metu;
9.2.8. remti Sąjungą turtinėmis, organizacinėmis bei intelektualinėmis priemonėmis;
9.2.9. dalyvauti Sąjungos organizuojamuose renginiuose, forumuose, seminaruose ir kt.;
9.2.10. bet kada išstoti iš Sąjungos apie tai pranešus raštiškai;
9.2.11. kitas šiuose įstatuose asocijuotiems nariams numatytas teises.
9.3. Sąjungos jaunieji nariai turi tokias teises:
9.3.1. naudotis Sąjungos teikiamomis paslaugomis, kvalifikuota Sąjungos pagalba, konsultacijomis ir gynyba, susijusiomis su profesine ar akademine veikla bei siekiant profesinio tobulėjimo; naudotis sukaupta informacija ir dalyvauti Sąjungos veikloje;
9.3.2. Sąjungos prezidiumo nustatyta tvarka naudotis Sąjungos simbolika;
9.3.3. susipažinti su Sąjungos dokumentais ir gauti informaciją apie Sąjungos veiklą, vadovaujantis kongreso patvirtintomis informacijos pateikimo ir naudojimo taisyklėmis;
9.3.4. dalyvauti be balso teisės Sąjungos kongreso posėdžiuose;
9.3.5. remti Sąjungą turtinėmis, organizacinėmis bei intelektualinėmis priemonėmis;
9.3.6. dalyvauti Sąjungos organizuojamuose renginiuose, forumuose, seminaruose ir kt.;
9.3.7. bet kada išstoti iš Sąjungos apie tai pranešus raštiškai;
9.3.8. kitas šiuose įstatuose jauniesiems nariams numatytas teises.
9.4. Sąjungos nariai-rėmėjai turi tokias teises:
9.4.1. naudotis Sąjungos teikiamomis paslaugomis, kvalifikuota Sąjungos pagalba, konsultacijomis ir gynyba, susijusiomis su profesine veikla bei siekiant profesinio tobulėjimo; naudotis sukaupta informacija ir dalyvauti Sąjungos veikloje;
9.4.2. teikti pasiūlymus Sąjungos valdymo organams, vertinti Sąjungos veiklą;
9.4.3. Sąjungos Prezidiumo nustatyta tvarka naudotis Sąjungos simbolika;
9.4.4. susipažinti su Sąjungos dokumentais ir gauti informaciją apie Sąjungos veiklą vadovaujantis kongreso patvirtintomis informacijos pateikimo ir naudojimo taisyklėmis;
9.4.5. dalyvauti be balso teisės Sąjungos visuotiniuose tikrųjų narių susirinkimuose bei kongreso posėdžiuose;
9.4.6. remti Sąjungą turtinėmis, organizacinėmis bei intelektualinėmis priemonėmis;
9.4.7. Sąjungos Prezidiumo nustatyta tvarka įgyti pirmumo teisę naudotis Sąjungos paslaugomis ir (ar) gauti su jų teikimu susijusias lengvatas;
9.4.8. dalyvauti Sąjungos organizuojamuose renginiuose, forumuose, seminaruose ir kt.;
9.4.9. bet kada išstoti iš Sąjungos apie tai pranešus raštiškai;
9.4.10. kitas šiuose įstatuose nariams-rėmėjams numatytas teises.
9.5. Sąjungos garbės nariai turi tokias teises:
9.5.1. naudotis Sąjungos teikiamomis paslaugomis, kvalifikuota Sąjungos pagalba, konsultacijomis ir gynyba, susijusiomis su profesine veikla bei siekiant profesinio tobulėjimo; naudotis sukaupta informacija ir dalyvauti Sąjungos veikloje;
9.5.2. teikti pasiūlymus Sąjungos valdymo organams, vertinti Sąjungos veiklą;
9.5.3. Sąjungos Prezidiumo nustatyta tvarka naudotis Sąjungos simbolika;
9.5.4. susipažinti su Sąjungos dokumentais ir gauti informaciją apie Sąjungos veiklą vadovaujantis kongreso patvirtintomis informacijos pateikimo ir naudojimo taisyklėmis;
9.5.5. dalyvauti be balso teisės Sąjungos visuotiniuose tikrųjų narių susirinkimuose bei kongreso posėdžiuose;
9.5.6. dalyvauti Sąjungos organizuojamuose renginiuose, forumuose, seminaruose ir kt.;
9.5.7. bet kada išstoti iš Sąjungos apie tai pranešus raštiškai;
9.5.8. kitas šiuose įstatuose garbės nariams numatytas teises.
9.6. Sąjungos nariai turi tokias pareigas:
9.6.1. laikytis šių įstatų, Sąjungos profesinės etikos kodekso bei visuotinio Sąjungos tikrųjų narių susirinkimo, kongreso, prezidiumo, vykdančiojo direktoriaus ir kitų Sąjungos valdymo organų sprendimų;
9.6.2. vadovaujantis Sąjungos valdymo organų nustatyta tvarka, laiku mokėti nustatyto dydžio nario mokestį bei tikslinius įnašus;
9.6.3. tausoti Sąjungos turtą;
9.6.4. teikti visokeriopą pagalbą įgyvendinant įstatuose nurodytus Sąjungos tikslus ir uždavinius;
9.6.5. įstatymų nustatyta tvarka atlyginti Sąjungai padarytus nuostolius;
9.6.6. nevykdyti veiklos, kuri kenktų Sąjungos ir jos narių reputacijai ir teisėtiems interesams;
9.6.7. saugoti Sąjungos ir jos narių konfidencialią bei komercines (gamybines) paslaptis sudarančią informaciją, net išstojus iš Sąjungos;
9.6.8. kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose ar šiuose įstatuose nariams numatytas pareigas.
10. SĄJUNGOS ORGANŲ STRUKTŪRA
10.1. Sąjungos organai yra:
10.1.1. visuotinis tikrųjų narių susirinkimas – aukščiausias Sąjungos organas;
10.1.2. kongresas – kolegialus Sąjungos organas, turintis dalį visuotinio tikrųjų narių susirinkimo teisių;
10.1.3. prezidiumas – kolegialus Sąjungos valdymo organas;
10.1.4. vykdantysis direktorius – vienasmenis Sąjungos valdymo organas;
10.1.5. revizijos komisija – kolegialus Sąjungos organas;
10.1.6. profesinės etikos komisija – kolegialus Sąjungos organas.
11. VISUOTINIS TIKRŲJŲ NARIŲ SUSIRINKIMAS
11.1. Visuotinis tikrųjų narių susirinkimas:
11.1.1. keičia Sąjungos įstatus;
11.1.2. priima sprendimus dėl tikrųjų narių priėmimo į Sąjungą ir pašalinimo iš jos;
11.1.3. nustato Sąjungos tikrųjų narių, asocijuotų narių ir jaunųjų narių stojamųjų įnašų bei periodinių mokesčių dydį, jų mokėjimo tvarką;
11.1.4. nustato ir tvirtina tvarkas, kuriomis vadovaujantis Sąjungos tikrieji nariai įgyvendina teises ir pareigas Sąjungos vardu vykdyti profesinės kvalifikacijos tobulinimo, vertinimo, suteikimo, atestavimo ir teisės pripažinimo veiklą;
11.1.5. per 4 (keturis) mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tvirtina Sąjungos metinių finansinių ataskaitų rinkinį arba metinę ataskaitą;
11.1.6. priima sprendimą dėl Sąjungos pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo);
11.1.7. nustato prezidiumo narių atlyginimo dydžius, jeigu nusprendžiama juos mokėti;
11.1.8. priima sprendimą dėl Sąjungos metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito ir renka auditorių ar audito įmonę;
11.1.9. tvirtina prezidiumo veiklos tikslus ir rezultatus (ataskaitą);
11.1.10. sprendžia kitus Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme ar šiuose įstatuose numatytus klausimus, kurių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą negali spręsti Sąjungos kongresas;
11.1.11. tvirtina kongreso narių sąrašą;
11.1.12. tvirtina konfidencialios ir komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančios informacijos sąrašą.
11.2. Visuotinį tikrųjų narių susirinkimą ne rečiau kaip kartą per metus šaukia ir organizuoja Sąjungos prezidiumas, apie jo datą, vietą ir darbotvarkę paskelbdamas Sąjungos interneto tinklapyje www.lsis.lt ir informuodamas visus Sąjungos tikruosius narius jų nurodytais elektroninio pašto adresais ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) dienų iki susirinkimo pradžios. Ne vėliau kaip likus 3 (trims) dienoms iki visuotinio tikrųjų narių susirinkimo Sąjungos prezidiumas privalo tikriesiems nariams jų nurodytais elektroninio pašto adresais pateikti informaciją susirinkimo darbotvarkės klausimais, o jeigu įmanoma, ir sprendimų, už kuriuos bus balsuojama visuotiniame tikrųjų narių susirinkime, projektus. Visuotinis tikrųjų narių susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šiame punkte nustatytų terminų, jeigu su tuo pasirašytinai sutinka ne mažiau kaip 1/2 (viena antroji) Sąjungos tikrųjų narių. Visuotiniai tikrųjų narių susirinkimai gali vykti naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis.
11.3. Visuotinis tikrųjų narių susirinkimas gali priimti sprendimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 (viena antroji) Sąjungos tikrųjų narių. Visuotiniame tikrųjų narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi Sąjungos tikrieji nariai. Vienas tikrasis Sąjungos narys turi vieną balsą. Sąjungos tikrąjį narį susirinkime gali atstovauti jo valdymo organų narys arba Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka įgaliotas asmuo. Asocijuoti nariai, nariai-rėmėjai bei garbės nariai turi teisę dalyvauti visuotiniame tikrųjų narių susirinkime be balso teisės bei pasisakyti svarstomais darbotvarkės klausimais.
11.4. Visuotinio tikrųjų narių susirinkimo sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus sprendimus, nurodytus įstatų 11.1.1. bei 11.1.6. punktuose, kuriems priimti reikia 2/3 (dviejų trečiųjų) susirinkime dalyvaujančių Sąjungos tikrųjų narių balsų. Balsuojant susilaikiusių Sąjungos tikrųjų narių balsai neskaičiuojami, t. y. laikoma, kad balsavimo metu šie tikrieji nariai nedalyvavo (tačiau tikrųjų narių susirinkimo kvorumas, jeigu jis yra, išlieka nepriklausomai nuo to, kiek susirinkime dalyvaujančių tikrųjų narių balsavimo metu susilaikė).
11.5. Visuotinio tikrųjų narių susirinkimo sprendimai priimami atviru balsavimu. Slaptas balsavimas konkrečiais darbotvarkės klausimais yra privalomas, kai to pageidauja ne mažiau kaip 1/3 (viena trečioji) visuotiniame tikrųjų narių susirinkime dalyvaujančių Sąjungos tikrųjų narių.
11.6. Sąjunga privalo tikriesiems nariams užtikrinti galimybę balsuoti raštu. Sąjungos tikrasis narys, turintis balsavimo teisę ir susipažinęs su darbotvarke bei sprendimų projektais, gali raštu pranešti visuotiniam tikrųjų narių susirinkimui savo valią „už“ ar „prieš“ neatvykdamas į susirinkimą ir balsavimo įrodymus pateikdamas el. paštu, registruotu paštu arba įteikdamas Sąjungos administracijai iki visuotinio tikrųjų narių susirinkimo pradžios. Balsavimo įrodymus pateikę tikrieji nariai laikomi dalyvavusiais visuotiniame tikrųjų narių susirinkime. Jeigu Sąjungos tikrasis narys dėl kurio nors darbotvarkės klausimo balsavimo metu ar iš anksto raštu, šiame punkte nustatyta tvarka, nepareiškė savo valios, tokiu atveju laikoma, kad jis šiuo klausimu susilaikė.
11.7. Visuotinio narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius pasirašo vykusio Susirinkimo protokolą ir tikrųjų narių registravimo sąrašą.
11.8. Jeigu nesusirenka visuotinio tikrųjų narių susirinkimo kvorumas, ne vėliau kaip po 30 (trisdešimt) dienų turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas. Pakartotinis susirinkimas šaukiamas šių įstatų 11.2 punkte numatyta tvarka, tačiau paskelbiama apie pakartotinį susirinkimą turi būti ne vėliau kaip likus 15 (penkiolikai) dienų iki pakartotinio susirinkimo pradžios. Pakartotinis visuotinis tikrųjų narių susirinkimas sprendimus gali priimti nepaisant susirinkusių tikrųjų narių skaičiaus.
12. KONGRESAS
12.1. Kongresas:
12.1.1. skiria (renka) ir atšaukia prezidiumo narius;
12.1.2. skiria (renka) ir atšaukia profesinės etikos komisijos bei revizijos komisijos narius;
12.1.3. priima sprendimą dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu;
12.1.4. tvirtina ir keičia Sąjungos profesinės etikos kodeksą;
12.1.5. tvirtina informacijos pateikimo nariams ir naudojimo taisykles;
12.1.6. nustato Sąjungos garbės narių stojamųjų įnašų bei periodinių įmokų dydžius;
12.1.7. aprobuoja prezidiumo veiklos tikslus ir rezultatus (ataskaitą);
12.1.8. tvirtina kriterijus, pagal kuriuos atrenkami kandidatai į Sąjungos garbės narius bei kandidatų atrinkimo tvarką;
12.1.9. priima sprendimą priimti asmenį į Sąjungos garbės narius;
12.1.10. sprendžia klausimus, susijusius su Sąjungos veiklos tobulinimu ir plėtra;
12.1.11. sprendžia visus kitus klausimus, kurie kongreso kompetencijai priskirti šiuose įstatuose, taip pat tuos klausimus, kurie specifiškai nepriskirti jokių kitų Sąjungos organų kompetencijai.
12.2. Į kongresą narius deleguoja kiekvienas Sąjungos tikrasis narys, tačiau deleguoti gali tik Sąjungos asocijuotus narius. Galutinis kongreso narių skaičius apskaičiuojamas kas 2 (du) metus pagal atstovavimo dedamąją bei finansinę dedamąją kiekvienam Sąjungos tikrajam nariui atskirai tokia tvarka:
12.2.1. kongreso narių skaičiaus atstovavimo dedamoji kiekvienam Sąjungos tikrajam nariui apskaičiuojama to tikrojo nario dalyvių (tik fizinių asmenų) skaičių padalinus iš 20 (dvidešimties) ir padauginus iš koeficiento 0,9 (devynių dešimtųjų);
12.2.2. kongreso narių skaičiaus finansinė dedamoji kiekvienam Sąjungos tikrajam nariui apskaičiuojama visų pagal atstovavimo dedamąją deleguojamų kongreso narių skaičių padauginus iš koeficiento 0,1 (vienos dešimtosios) bei padauginus iš procento lėšų, kurias tas tikrasis narys įnešė į Sąjungos biudžetą per du paskutinius finansinius metus, o gautą rezultatą padalinus iš 100 (šimto) bei pridedant 1 (vieną);
12.2.3. galutinis kiekvieno Sąjungos tikrojo nario į kongresą deleguojamų narių skaičius gaunamas sudedant to Sąjungos tikrojo nario deleguojamus kongreso narius pagal atstovavimo dedamąją ir finansinę dedamąją bei suapvalinant pagal matematines taisykles.
12.3. Sąjungos vykdantysis direktorius, kas 2 (metus), ne vėliau kaip likus 2 (dviem) mėnesiams iki visuotinio Sąjungos tikrųjų narių susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta tvirtinti kongreso narių sąrašą, suskaičiuoja kiekvieno Sąjungos tikrojo nario deleguojamų kongreso narių skaičių bei praneša kiekvienam tikrajam nariui, kiek šis galės deleguoti kongreso narių.
12.4. Ne vėliau kaip likus 3 (trims) dienoms iki visuotinio Sąjungos tikrųjų narių susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta tvirtinti kongreso narių sąrašą, kiekvienas Sąjungos tikrasis narys privalo pateikti vykdančiajam direktoriui sąrašą asmenų, kuriuos šis tikrasis narys deleguoja į kongresą. Sąjungos vykdantysis direktorius apjungia tikrųjų narių pateiktus sąrašus, o visuotiniame tikrųjų narių susirinkime balsuojama už viso, apjungto sąrašo patvirtinimą.
12.5. Kongreso nariai skiriami 2 (dviejų) metų kadencijai, pradeda eiti pareigas nuo visuotinio tikrųjų narių susirinkimo, kuriame jie buvo skirti, pabaigos, ir pareigas eina iki tol, kol bus paskirti nauji kongreso nariai. Kongreso narių kadencijų skaičius neribojamas.
12.6. Visuotinis Sąjungos tikrųjų narių susirinkimas gali nuspręsti atšaukti pavienius kongreso narius arba visą kongresą. Kongreso narys taip pat gali atsistatydinti pateikdamas prezidiumui atsistatydinimo pranešimą. Kongreso narys(-iai) nustoja eiti pareigas kongrese nuo tokio pranešimo pateikimo ar visuotinio tikrųjų narių susirinkimo sprendimo atšaukti narį priėmimo momento. Jeigu atsistatydina ar yra atšaukiama daugiau kaip 1/5 (viena penktoji) kongreso narių, prezidiumas privalo ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius sušaukti Sąjungos tikrųjų narių susirinkimą, kuriame vietoje atsistatydinusių kongreso narių būtų paskirti nauji nariai.
12.7. Vietoje atsistatydinusių ar atšauktų kongreso narių kitus narius deleguoja tie Sąjungos tikrieji nariai, kurie buvo delegavę atsistatydinusius ar atšauktus kongreso narius. Renkant naujus kongreso narius vietoje atsistatydinusių, visuotiniame tikrųjų narių susirinkime tvirtinamas visas sąrašas iš tikrųjų narių nurodytų kandidatų. Naujai išrinkti kongreso nariai eina savo pareigas iki tuo metu sudaryto kongreso įgaliojimų pabaigos.
12.8. Visuotinis tikrųjų narių susirinkimas turi teisę atšaukti visą kongresą. Jeigu buvo atšauktas visas kongresas, naujai išrinktas kongresas pradeda naują kadenciją.
12.9. Kongresas renkasi posėdžiauti ne rečiau kaip kartą per metus, jį šaukia ir organizuoja Sąjungos prezidiumas, apie jo datą, vietą ir darbotvarkę paskelbdamas Sąjungos interneto tinklapyje www.lsis.lt ir informuodamas visus Sąjungos narius jų nurodytais elektroninio pašto adresais ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) dienų iki posėdžio pradžios. Ne vėliau kaip likus 3 (trims) dienoms iki kongreso posėdžio Sąjungos prezidiumas privalo kongreso nariams jų nurodytais elektroninio pašto adresais pateikti informaciją posėdžio darbotvarkės klausimais, o jeigu įmanoma, ir sprendimų projektus. Kongreso posėdis gali būti šaukiamas nesilaikant šiame punkte nustatytų terminų, jeigu su tuo pasirašytinai sutinka bent 1/2 (viena antroji) kongreso narių. Kongreso posėdžiai gali vykti naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis.
12.10. Kongresas gali priimti sprendimus, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip 1/2 (viena antroji) kongreso narių. Kongrese sprendžiamojo balso teisę turi visi kongreso nariai. Vienas kongreso narys turi vieną balsą. Kongreso narys kongrese dalyvauja asmeniškai ar Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka įgalioja kitą asmenį.
12.11. Sprendimai kongrese priimami paprasta balsų dauguma. Balsuojant susilaikiusių kongreso narių balsai neskaičiuojami, t. y. laikoma, kad balsavimo metu šie kongreso nariai nedalyvavo (tačiau kongreso kvorumas, jeigu jis yra, išlieka nepriklausomai nuo to, kiek susirinkime dalyvaujančių kongreso narių balsavimo metu susilaikė). Kai balsuojama dėl kolegialių Sąjungos organų narių paskyrimo, kongreso nariai renkasi už kurį kandidatą balsuoti ar susilaikyti. Po balsavimo išrinktais laikomi tie kandidatai, kurie surinko daugiausia balsų ir tiek jų, kiek yra renkama kolegialaus organo narių. Jeigu keli tiek pat balsų surinkę kandidatai pretenduoja į vieną paskutinę kolegialaus organo nario vietą, turi būti surengtas atskiras balsavimas, kuriame balsuojama tik dėl šių po tiek pat balsų surinkusių kandidatų.
12.12. Kongreso sprendimai priimami atviru balsavimu. Slaptas balsavimas konkrečiais darbotvarkės klausimais yra privalomas, kai to pageidauja ne mažiau kaip 1/3 (viena trečioji) dalyvaujančių kongreso narių.
12.13. Sąjunga privalo kongreso nariams užtikrinti galimybę balsuoti raštu. Kongreso narys, turintis balsavimo teisę ir susipažinęs su darbotvarke ir sprendimų projektais, gali raštu pranešti kongresui savo valią „už“ ar „prieš“ neatvykdamas į kongreso posėdį ir balsavimo įrodymus pateikdamas el. paštu, registruotu paštu arba įteikdamas Sąjungos administracijai iki kongreso posėdžio pradžios. Balsavimo įrodymus pateikę kongreso nariai laikomi dalyvavusiais kongreso posėdyje. Jeigu kongreso narys dėl kurio nors darbotvarkės klausimo balsavimo metu ar iš anksto raštu, šiame punkte nustatyta tvarka, nepareiškė savo valios, tokiu atveju laikoma, kad jis šiuo klausimu susilaikė.
12.14. Kongreso posėdžio pradžioje kongresas išrenka kongreso pirmininką ir sekretorių. Kongreso pirmininkas ir sekretorius pasirašo vykusio kongreso protokolą ir narių registravimo sąrašą.
12.15. Jeigu nesusirenka kongreso posėdžio kvorumas, ne vėliau kaip po 30 (trisdešimt) dienų kongresas turi susirinkti iš naujo. Pakartotinis kongreso posėdis šaukiamas šių įstatų 12.9 punkte numatyta tvarka, tačiau paskelbiama apie pakartotinį kongreso posėdį turi būti ne vėliau kaip likus 15 (penkiolikai) dienų iki pakartotinio kongreso posėdžio pradžios. Pakartotinis kongreso posėdis sprendimus gali priimti nepaisant susirinkusių kongreso narių skaičiaus.
13. PREZIDIUMAS
13.1. Prezidiumas yra kolegialus Sąjungos valdymo organas.
13.2. Prezidiumas:
13.2.1. šaukia visuotinius Sąjungos tikrųjų narių susirinkimus ir sudaro susirinkimų darbotvarkes;
13.2.2. šaukia Sąjungos kongreso posėdžius ir sudaro kongreso posėdžių darbotvarkes;
13.2.3. priima sprendimus dėl Sąjungos narių-rėmėjų priėmimo ir šalinimo iš Sąjungos;
13.2.4. savo kadencijos laikotarpiui renka (skiria) ir atšaukia Sąjungos vykdantįjį direktorių, nustato jo darbo sutarties sąlygas bei tvirtina pareiginius nuostatus, įgalioja prezidiumo narį pasirašyti su vykdančiuoju direktoriumi darbo sutartį;
13.2.5. tvirtina Sąjungos buhalterio (finansininko) kandidatūrą, nustato jo atlyginimo dydį;
13.2.6. nustato Sąjungos darbuotojų etatų skaičių ir jų darbo sutarties sąlygas;
13.2.7. tvirtina Sąjungos darbo tvarkos taisykles ir Sąjungos veiklos nuostatas;
13.2.8. vykdo visuotinio Sąjungos tikrųjų narių susirinkimo ir kongreso nutarimus;
13.2.9. rengia Sąjungos veiklos programas, projektus ir jų finansines sąmatas;
13.2.10. reprezentuoja Sąjungą renginiuose;
13.2.11. Sąjungos vardu rengia bei teikia tretiesiems asmenims pasiūlymus, rekomendacijas bei išvadas klausimais, liečiančiais Sąjungos veiklą ir tikslus;
13.2.12. užmezga ryšius su vidaus ir užsienio šalių giminingomis profesiniu požiūriu asociacijomis, organizacijomis ar kitais juridiniais asmenimis, siunčia narius į stažuotes;
13.2.13. gina Sąjungos narių teises ir prestižą, pateikia kandidatus į valstybinius ar kitokius apdovanojimus;
13.2.14. priima sprendimus dėl Sąjungai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ir įkeitimo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus apribojimus;
13.2.15. priima sprendimus įsigyti ilgalaikio turto;
13.2.16. parengia ir pateikia visuotiniam tikrųjų narių susirinkimui bei kongresui kiekvienų praėjusių kalendorinių metų Prezidiumo veiklos ataskaitą;
13.2.17. kaupia lėšas Sąjungos veiklai finansuoti;
13.2.18. svarsto Sąjungos tikrųjų narių, asocijuotų narių, narių-rėmėjų ir Garbės narių pasiūlymus įgyvendinant Sąjungos veiklos tikslus ir uždavinius;
13.2.19. teikia pasiūlymus Sąjungos vykdančiajam direktoriui jo veiklos klausimais;
13.2.20. organizuoja konferencijas, seminarus, posėdžius; inicijuoja informacinių bazių kūrimą bei tvarkymą;
13.2.21. sudaro ir panaikina tikslines komisijas, komitetus ar darbo grupes atitinkamų Sąjungos veiklos klausimų sprendimui ar atitinkamų asmenų grupių interesų atstovavimui;
13.2.22. steigia ir panaikina Sąjungos apdovanojimus, nustato jų suteikimo tvarką, įteikia apdovanojimus;
13.2.23. priima sprendimą keisti Sąjungos buveinę;
13.2.24. priima sprendimą steigti Sąjungos filialus ir atstovybes, nutraukti jų veiklą, skirti ir atšaukti filialų ir atstovybių vadovus;
13.2.25. nustato Sąjungos nariams naudojimosi Sąjungos simbolika, Sąjungos įranga, patalpomis bei kitu turtu tvarką;
13.2.26. nustato Sąjungos narių-rėmėjų stojamųjų įnašų bei periodinių įmokų dydžius;
13.2.27. sprendžia kitus, šiuose įstatuose Prezidiumo kompetencijai priskirtus, klausimus.
13.3. Minimalus prezidiumo narių skaičius yra 5 (penki), maksimalus – 10 (dešimt). Galutinį prezidiumo narių skaičių nustato kongresas prieš išrinkdamas kiekvienos prezidiumo kadencijos narius. Prezidiumo narius 4 (keturių) metų laikotarpiui renka kongresas. Kandidatus į prezidiumo narius gali iškelti tikrieji nariai, asocijuoti nariai, nariai-rėmėjai bei garbės nariai.
13.4. Prezidiumo narių kadencija prasideda nuo kongreso posėdžio, kuriame jie buvo išrinkti, pabaigos, ir tęsiasi iki kol bus išrinktas naujas prezidiumas.
13.5. Pirmojo prezidiumo posėdžio metu prezidiumo nariai išrenka prezidiumo pirmininką (prezidentą) bei jo pavaduotoją (viceprezidentą). Prezidiumo pirmininkas yra atsakingas už prezidiumo veiklos organizavimą.
13.6. Kiekvienas Prezidiumo narys gali atsistatydinti, įspėdamas apie tai raštu prezidiumo pirmininką ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) dienų. Tokiu atveju prezidiumo pirmininkas turi sušaukti kongresą, kuris išrinktų naują prezidiumo narį. Naujas prezidiumo narys pareigas eina iki to prezidiumo, į kurį yra išrinktas, įgaliojimų pabaigos.
13.7. Už veiklą prezidiume jo nariui gali būti atlyginama. Atlyginimo klausimą sprendžia visuotinis tikrųjų narių susirinkimas.
13.8. Prezidiumo posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per 3 (tris) mėnesius. Prezidiumo posėdžius šaukia ir organizuoja prezidiumo pirmininkas, apie jų datą, vietą ir darbotvarkę informuodamas prezidiumo narius jų nurodytais elektroninio pašto adresais ne vėliau kaip prieš 15 (penkiolika) dienų iki susirinkimo pradžios. Prezidiumo nariams jų nurodytais elektroninio pašto adresais gali būti pateikti ir sprendimų, už kuriuos bus balsuojama prezidiume, projektai. Prezidiumas gali būti šaukiamas nesilaikant šiame punkte nustatytų terminų, jeigu su tuo pasirašytinai sutinka visi prezidiumo nariai. Prezidiumo posėdžiai gali vykti naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis.
13.9. Prezidiumas gali priimti sprendimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 (viena antroji) narių. Prezidiume sprendžiamojo balso teisę turi visi prezidiumo nariai. Vienas prezidiumo narys turi vieną balsą. Prezidiumo posėdžiuose prezidiumo nariai dalyvauja asmeniškai.
13.10. Sprendimai prezidiume priimami paprasta balsų dauguma. Balsuojant susilaikiusių prezidiumo narių balsai neskaičiuojami, t. y. laikoma, kad balsavimo metu šie prezidiumo nariai nedalyvavo (tačiau prezidiumo kvorumas, jeigu jis yra, išlieka nepriklausomai nuo to, kiek susirinkime dalyvaujančių prezidiumo narių balsavimo metu susilaikė).
13.11. Prezidiumo nariams privalo būti užtikrina galimybė balsuoti raštu. Prezidiumo narys, susipažinęs su darbotvarke ir sprendimų projektais, gali raštu pranešti prezidiumo pirmininkui savo valią „už“ ar „prieš“ neatvykdamas į prezidiumo posėdį ir balsavimo įrodymus pateikdamas el. paštu, registruotu paštu arba įteikdamas prezidiumo pirmininkui iki prezidiumo pradžios. Balsavimo įrodymus pateikę prezidiumo nariai laikomi dalyvavusiais prezidiumo posėdyje. Jeigu prezidiumo narys dėl kurio nors darbotvarkės klausimo balsavimo metu ar iš anksto raštu, šiame punkte nustatyta tvarka, nepareiškė savo valios, tokiu atveju laikoma, kad jis šiuo klausimu susilaikė. Prezidiumo narių balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamu laikomas prezidiumo pirmininko balsas.
13.12. Prezidiumo pirmininkui (prezidentui) nesant ar negalint vykdyti savo funkcijų, visus įstatais numatytus jo įgaliojimus turi prezidiumo pirmininko pavaduotojas (viceprezidentas).
13.13. Jeigu nesusirenka prezidiumo posėdžio kvorumas, ne vėliau kaip po 30 (trisdešimt) dienų prezidiumas turi susirinkti iš naujo. Pakartotinis prezidiumo posėdis šaukiamas šių įstatų 13.8 punkte numatyta tvarka, tačiau paskelbiama apie pakartotinį prezidiumo posėdį turi būti ne vėliau kaip likus 5 (penkioms) dienoms iki pakartotinio prezidiumo posėdžio pradžios. Pakartotinis prezidiumo posėdis sprendimus gali priimti nepaisant susirinkusių prezidiumo narių skaičiaus.
14. VYKDANTYSIS DIREKTORIUS
14.1. Sąjungos vykdantysis direktorius yra vienasmenis Sąjungos valdymo organas, kurį ne ilgesniam kaip 4 (ketverių) metų laikotarpiui renka (skiria) prezidiumas. Prezidiumo pirmininkas arba kitas prezidiumo įgaliotas asmuo Sąjungos vardu sudaro darbo sutartį su vykdančiuoju direktoriumi ir (ar) ją nutraukia.
14.2. Vykdantysis direktorius:
14.2.1. organizuoja Sąjungos veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą;
14.2.2. atstovauja Sąjungą santykiuose su trečiaisiais asmenimis teisme bei arbitraže, su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;
14.2.3. ieško lėšų Sąjungos veiklai finansuoti;
14.2.4. sudaro sandorius Sąjungos vardu;
14.2.5. užtikrina Sąjungos lėšų ir turto racionalų naudojimą bei saugojimą;
14.2.6. atidaro ir uždaro Sąjungos sąskaitas kredito įstaigose;
14.2.7. vadovauja administracijos darbui;
14.2.8. priima ir atleidžia į darbą darbuotojus, sudaro su darbuotojais darbo sutartis;
14.2.9. rengia bei tvirtina darbuotojų pareiginius nuostatus ir Sąjungos teikiamų paslaugų ir produktų įkainius;
14.2.10. rengia Sąjungos darbo tvarkos taisykles ir Sąjungos veiklos nuostatas bei teikia jas tvirtinti Prezidiumui;
14.2.11 vykdo Sąjungos tikrųjų narių susirinkimo, kongreso bei prezidiumo priimtus nutarimus;
14.2.12. sudaro ir atnaujina Sąjungos narių sąrašus;
14.2.13. apskaičiuoja kiekvieno Sąjungos tikrojo nario į kongresą skiriamų narių skaičių;
14.2.14. ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, rengia ir visuotinio Sąjungos tikrųjų narių susirinkimo tvirtinimui teikia kiekvienų praėjusių finansinių metų Sąjungos veiklos ataskaitą kartu su Sąjungos metinių finansinių ataskaitų rinkiniu;
14.2.15. atsako už dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, viešos informacijos paskelbimą, pranešimų apie esminius įvykius išsiuntimą Sąjungos nariams, tvarko Sąjungos narių sąrašus;
14.2.16. savarankiškai sprendžia kitus Sąjungos veiklos klausimus, kurie nepriskirti tikrųjų narių susirinkimo, kongreso ar prezidiumo kompetencijai;
14.2.17. atsako už kitų Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme ir kituose teisės aktuose bei šiuose įstatuose Sąjungos vykdančiojo direktoriaus kompetencijai priskirtų pareigų vykdymą.
14.2.18. Už savo darbą vykdantysis direktorius atsiskaito prezidiumui ne rečiau kaip kartą per pusmetį.
15. REVIZIJOS KOMISIJA
15.1. Revizijos komisija yra kolegialus Sąjungos organas. Revizijos komisija sudaroma iš 3 (trijų) narių, kuriuos 4 (ketverių) metų laikotarpiui renka kongresas. Revizijos komisija iš savo narių renka revizijos komisijos pirmininką.
15.2. Revizijos komisija:
15.2.1. kontroliuoja Sąjungos finansinę ir ūkinę veiklą, lėšų ir materialinių vertybių apskaitą, sutarčių vykdymą bei finansinių operacijų teisėtumą;
15.2.2. finansiniams metams pasibaigus iki eilinio visuotinio tikrųjų narių susirinkimo patikrina Sąjungos metinę finansinę atskaitomybę bei kitus finansinės veiklos bei apskaitos dokumentus bei parengia ataskaitą, kurią pristato tikrųjų narių susirinkimui;
15.2.3. visuotinio Sąjungos tikrųjų narių susirinkimo, kongreso arba prezidiumo pavedimu atlieka finansinius-buhalterinius Sąjungos patikrinimus bei praneša apie patikrinimų metu nustatytus pažeidimus.
15.3. Revizijos komisija įstatymų nustatyta tvarka atsako už blogą Sąjungos finansinės veiklos kontrolę ir veiklos trūkumų slėpimą.
15.4. Už revizijos komisijos veiklos organizavimą atsakingas revizijos komisijos pirmininkas. Revizijos komisija savo veiklos tikslais renkasi ne rečiau kaip kartą per 1 (vienus) metus. Apie šaukiamą revizijos komisijos posėdį revizijos komisijos nariams jų elektroninio pašto adresais pranešama likus ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) dienų iki susirinkimo pradžios. Revizijos komisijos posėdis gali būti šaukiamas nesilaikant šiame punkte nustatytų terminų, jeigu su tuo pasirašytinai sutinka visi revizijos komisijos nariai. Revizijos komisijos posėdžiai gali vykti naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis.
15.5. Kai revizijos komisija priima sprendimus, ji gali priimti sprendimus, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip 1/2 (viena antroji) narių. Revizijos komisijoje sprendžiamojo balso teisę turi visi revizijos komisijos nariai. Vienas revizijos komisijos narys turi vieną balsą. Revizijos komisijos posėdžiuose revizijos komisijos nariai dalyvauja asmeniškai.
15.6. Sprendimai revizijos komisijoje priimami paprasta balsų dauguma. Balsuojant susilaikiusių revizijos komisijos narių balsai neskaičiuojami, t. y. laikoma, kad balsavimo metu šie revizijos komisijos nariai nedalyvavo (tačiau revizijos komisijos kvorumas, jeigu jis yra, išlieka nepriklausomai nuo to, kiek susirinkime dalyvaujančių revizijos komisijos narių balsavimo metu susilaikė).
15.7. Revizijos komisijos nariams privalo būti užtikrinama galimybė balsuoti raštu. Revizijos komisijos narys, susipažinęs su darbotvarke, gali raštu pranešti revizijos komisijos pirmininkui savo valią „už“ ar „prieš“ neatvykdamas į revizijos komisijos posėdį ir balsavimo įrodymus pateikdamas el. paštu, registruotu paštu arba įteikdamas revizijos komisijos pirmininkui iki revizijos komisijos posėdžio pradžios. Balsavimo įrodymus pateikę revizijos komisijos nariai laikomi dalyvavusiais revizijos komisijos posėdyje. Jeigu revizijos komisijos narys dėl kurio nors darbotvarkės klausimo balsavimo metu ar iš anksto raštu, šiame punkte nustatyta tvarka, nepareiškė savo valios, tokiu atveju laikoma, kad jis šiuo klausimu susilaikė. Revizijos komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamu laikomas revizijos komisijos pirmininko balsas.
15.8. Jeigu nesusirenka revizijos komisijos posėdžio kvorumas, ne vėliau kaip po 30 (trisdešimt) dienų revizijos komisija turi susirinkti iš naujo. Pakartotinis revizijos komisijos posėdis šaukiamas šių įstatų 15.4 punkte numatyta tvarka. Pakartotinis revizijos komisijos posėdis sprendimus gali priimti nepaisant susirinkusių revizijos komisijos narių skaičiaus.
16. PROFESINĖS ETIKOS KOMISIJA
16.1. Profesinės etikos komisija yra kolegialus Sąjungos organas. Profesinės etikos komisija sudaroma iš 3 (trijų) narių, kuriuos 4 (ketverių) metų laikotarpiui renka kongresas. Profesinės etikos komisija iš savo narių renka profesinės etikos komisijos pirmininką.
16.2. Vadovaudamasi Statybos inžinieriaus profesinės etikos kodeksu ir savo darbo reglamentu, profesinės etikos komisija nagrinėja statybos inžinierių profesinės etikos pažeidimus, kilusius dėl profesinių veiksmų Lietuvos Respublikos teritorijoje.
16.3. Profesinės etikos komisijos nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami kitiems aukštesniems Sąjungos organams. Atsižvelgdama į savo priimtą sprendimą, profesinės etikos komisija gali siūlyti atsakingiems Sąjungos organams priimti sprendimus dėl Sąjungos narių pašalinimo.
16.4. Už profesinės etikos komisijos veiklos organizavimą atsakingas profesinės etikos komisijos pirmininkas. Profesinės etikos komisijos posėdžiai organizuojami pagal poreikį. Apie šaukiamą profesinės etikos komisijos posėdį profesinės etikos komisijos nariams jų elektroninio pašto adresais pranešama likus ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) dienų iki posėdžio pradžios. Profesinės etikos komisijos posėdis gali būti šaukiamas nesilaikant šiame punkte nustatytų terminų, jeigu su tuo pasirašytinai sutinka visi profesinės etikos komisijos nariai. Profesinės etikos komisijos posėdžiai gali vykti naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis.
16.5. Kai profesinės etikos komisija priima sprendimus, ji gali priimti sprendimus, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip 1/2 (viena antroji) narių. Profesinės etikos komisijoje sprendžiamojo balso teisę turi visi profesinės etikos komisijos nariai. Vienas profesinės etikos komisijos narys turi vieną balsą. Profesinės etikos komisijos posėdžiuose profesinės etikos komisijos nariai dalyvauja asmeniškai.
16.6. Sprendimai profesinės etikos komisijoje priimami paprasta balsų dauguma. Balsuojant susilaikiusių profesinės etikos komisijos narių balsai neskaičiuojami, t. y. laikoma, kad balsavimo metu šie profesinės etikos komisijos nariai nedalyvavo (tačiau profesinės etikos komisijos kvorumas, jeigu jis yra, išlieka nepriklausomai nuo to, kiek susirinkime dalyvaujančių profesinės etikos komisijos narių balsavimo metu susilaikė).
16.7. Profesinės etikos komisijos nariams privalo būti užtikrina galimybė balsuoti raštu. Profesinės etikos komisijos narys, susipažinęs su darbotvarke, gali raštu pranešti profesinės etikos komisijos pirmininkui savo valią „už“ ar „prieš“ neatvykdamas į profesinės etikos komisijos posėdį ir balsavimo įrodymus pateikdamas el. paštu, registruotu paštu arba įteikdamas profesinės etikos komisijos pirmininkui iki profesinės etikos komisijos posėdžio pradžios. Balsavimo įrodymus pateikę profesinės etikos komisijos nariai laikomi dalyvavusiais profesinės etikos komisijos posėdyje. Jeigu profesinės etikos komisijos narys dėl kurio nors darbotvarkės klausimo balsavimo metu ar iš anksto raštu, šiame punkte nustatyta tvarka, nepareiškė savo valios, tokiu atveju laikoma, kad jis šiuo klausimu susilaikė. Profesinės etikos komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamu laikomas profesinės etikos komisijos pirmininko balsas. Slaptas balsavimas konkrečiais darbotvarkės klausimais yra privalomas, kai to pageidauja ne mažiau kaip 1/2 (viena antroji) posėdyje dalyvaujančių profesinės etikos komisijos narių.
16.8. Jeigu nesusirenka profesinės etikos komisijos posėdžio kvorumas, ne vėliau kaip po 30 (trisdešimt) dienų profesinės etikos komisija turi susirinkti iš naujo. Pakartotinis profesinės etikos komisijos posėdis šaukiamas šių įstatų 16.4 punkte numatyta tvarka. Pakartotinis profesinės etikos komisijos posėdis sprendimus gali priimti nepaisant susirinkusių profesinės etikos komisijos narių skaičiaus.
17. SĄJUNGOS LĖŠŲ IR PAJAMŲ NAUDOJIMO BEI SĄJUNGOS VEIKLOS KONTROLĖS TVARKA
17.1. Sąjungai nuosavybės teise gali priklausyti pastatai, inventorius, transporto priemonės, taip pat gauta parama, kitas turtas bei lėšos, reikalingi jos įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti.
17.2. Sąjungos lėšas sudaro:
17.2.1. Sąjungos narių stojamieji įnašai;
17.2.2. einamieji įnašai;
17.2.3. tiksliniai įnašai;
17.2.4. įnašai atskiroms programoms ir projektams vykdyti;
17.2.5. rėmėjų suteiktos lėšos;
17.2.6. dovanotos ar kitos gautos lėšos;
17.2.7. kredito įstaigų palūkanos, mokamos už jose saugomas lėšas;
17.2.8. valstybės ir savivaldybių tikslinės paskirties lėšos;
17.2.9. skolintos lėšos;
17.2.10. kitos teisėtai gautos lėšos.
17.3. Valstybės valdžios ir valdymo institucijos, savivaldybės gali skirti lėšų Sąjungai konkrečioms tikslinėms programoms įgyvendinti.
17.4. Sąjungos lėšos turi būti naudojamos tik pagal paskirtį įstatuose nurodytiems tikslams įgyvendinti ir jokia forma negali būti skirstomos jos nariams. Sąjungos lėšas ir jos turtą kaupia bei naudoja, taip pat Sąjungos turtą valdo ir juo disponuoja Sąjungos prezidiumas ir vykdantysis direktorius savo kompetencijos ribose.
17.5. Finansiniams metams pasibaigus, iki eilinio visuotinio tikrųjų narių susirinkimo revizijos komisija atlieka Sąjungos metinių finansinių ataskaitų rinkinio patikrinimą.
18. SĄJUNGOS PRANEŠIMAI IR SKELBIMAI
18.1. Kai Sąjungos pranešimai teisės aktų numatyta tvarka turi būti paskelbti viešai, jie skelbiami VĮ Registrų centro elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“ bei Sąjungos interneto tinklapyje www.lsis.lt.
18.2. Sąjungos pranešimai nariams ir kitiems asmenims išsiunčiami registruotu paštu, elektroniniu paštu ar įteikiami asmeniškai pasirašytinai. Pranešimai laikomi tinkamai įteiktais siunčiant elektroniniu paštu, jeigu gavėjas patvirtina pranešimo gavimą. Pranešimai papildomai gali būti perduoti žodžiu, paštu, faksu, telefonu ir kitais būdais. Už pranešimų išsiuntimą laiku ar jų įteikimą pasirašytinai atsako Sąjungos vykdantysis direktorius.
18.3. Tais atvejais, kai šiuose įstatuose numatyta Sąjungos nariams ar Sąjungos organų nariams pranešimus siųsti konkrečiai elektroniniu paštu, pranešimai laikomi tinkamai įteiktais sekančią dieną po jų išsiuntimo paskutiniu žinomu gavėjo elektroniniu paštu.
19. DOKUMENTŲ IR KITOS INFORMACIJOS PATEIKIMO SĄJUNGOS NARIAMS TVARKA
19.1. Sąjungos tikrasis narys, pateikęs rašytinį prašymą vykdančiajam direktoriui, turi teisę susipažinti su visais Sąjungos dokumentais ir gauti informaciją apie Sąjungos veiklą. Vykdantysis direktorius privalo sudaryti galimybę Sąjungos tikrajam nariui susipažinti su prašoma informacija ir (ar) dokumentais ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo prašymo gavimo dienos. Kongresas gali patvirtinti detalią informacijos pateikimo tikriesiems nariams tvarką. Kitiems nariams prašant pateikti informaciją, ji pateikiama vykdančiajam direktoriui nusprendus informaciją pateikti.
20. SĄJUNGOS FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA
20.1. Sprendimą steigti Sąjungos filialus ir atstovybes, nutraukti jų veiklą, skirti ir atšaukti filialų ir atstovybių vadovus priima, taip pat filialų ir atstovybių nuostatus tvirtina prezidiumas.
21. SĄJUNGOS ĮSTATŲ KEITIMO TVARKA
21.1. Sąjungos įstatai keičiami visuotinio tikrųjų narių susirinkimo sprendimu.
22. SĄJUNGOS BUVEINĖS KEITIMO TVARKA
22.1. Sąjungos buveinė keičiama prezidiumo sprendimu.
23. SĄJUNGOS PERTVARKYMAS IR PABAIGA
23.1. Jeigu Sąjungoje liko mažiau negu 3 (trys) tikrieji nariai, per 30 (trisdešimt) dienų apie tokį narių sumažėjimą Sąjunga turi pranešti Juridinių asmenų registrui.
23.2. Sąjunga pertvarkoma, pasibaigia (reorganizuojama, likviduojama) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta tvarka.
Šie įstatai pasirašyti 2021 m. gegužės mėn. 31 d., Vilnius.