Alfonsas Jaras

Šarūnas Bekampis

Ar  inžinieriaus specialybė yra prestižinė?
Ką Jums reiškia profesinė etika? 

A.J. 1990 m. buvo sunkus periodas. Ir galbūt kalbant ne apie prestižą, esmė buvo neprarasti ugnelės, kūrybiškumo, kuomet esi užverstas biurokratiniu darbu, o juk inžinierius iš esmės yra kūrėjas – ne biurokratas.

2020 m. Nors atrodo 30 metų ir neilgas laikotarpis, bet technologinė pažanga – milžiniška. Tačiau specialybė dar, mano nuomone, nėra laikoma prestižine. Esu apkeliavęs daug pasaulio ir norėčiau, kad ir Lietuvoje inžinierius su pasididžiavimu kada nors teiktų savo vizitinę kortelę, kurioje puikuotųsi raidės “inž.”.

Manau, kad prestižo auginimui trūksta profesijos populiarinimo, orientavimo, inžinieriaus viešo įvertinimo. 

Dėl profesinės etikos manau, kad tai yra vienas iš esminių dalykų, jei gyvenimą savo susiejai su bet kokia profesija, o su inžinerija ypač, tai etika yra neatsiejama to dalis.

Š.B. 2020 m. Taip, man asmeniškai ji daugiau nei prestižinė, tai gyvenimo būdas. Inžinieriaus specialybė kasdien leidžia patirti ir kaupti naujas patirtis, dirbti ne rutinišką darbą. Gaila, kad visuomenėje trūksta tiesiog paprasto įvertinimo, pripažinimo…Prestižo turbūt daugiau pridėtų, jei statyboje atsirastų daugiau kultūros.

Etika – nedirbčiau nei tokiame koletyve, nei tokioje įmonėje, kuri nesivadovautų etika. Mant tai yra labai svarbus aspektas.

Kokie pagrindiniai statybos inžinieriaus iššūkiai?

A.J. 1990 m. Iššūkis buvo neprarasti to kūrybiškumo, tos ugnelės. Ir žinoma atsakomybės poreikis buvo daug didesnis, dabar inžinierių gali kompiuteris patikrinti, sistema, anuomet žmogiškos klaidos kaina buvo didesnė ir žinojai, kad jei nepadarysi ar padarysi blogai – duona sausenė, rupesnė bus. Taip pat iššūkis buvo statybinių medžiagų deficitas.

2020 m.  Šiai dienai linkėčiau, kad iššūkiu netaptų kūrybiškumas, atsakomybė, etika.

Š.B. 2020 m. Greitas tempas, informacijos gausa, vartotojiška statyba, ilgos darbo valandos, įtampa dėl prisiimamos atsakomybės.

Kokios pagrindinės inžinieriaus darbo priemonės?

A.J. 1990 m. Geriausiai atsimenu logaritminę liniuotę, skaičiuotuvą.

2020 m. Žinoma, kompiuteris.

Š.B. 2020 m. Kompiuteris, telefonas, automobilis.

Kokie pažangiausi statybos produktai, medžiagos statyboje?

A.J. 1990 m. Apšiltinimo, izoliavimo medžiagos, taip pat metalo suvirinimas ne rankiniu būdu, cementas. 

2020 m. Viskas keičiasi ir tobulėja ir tai gal susiję su darbo jėgos trūkumu, dabar daug pusgaminių, konstruktyvų, montavimo beveik paruoštų konstrukcijų tiesiai nuo mašinos.

Š.B. 2020 m. Savaime susitankinantys betonas ir gruntas, 3D sunkioji technika, BIM, skaitmenizacija, 3D objekto skenavimas, įvežamų medžiagų skenavimas ir apskaita, įvairiausi įrankiai.

TOP 3 statybų įmonės Jūsų akimis

A.J. Neišskirčiau to kaip anų ir šių laikų įmonių, manau TOP ir yra tos įmonės, kurios ir tada ir dabar vis dar dirba, sugebėjo keistis, prisitaikyti, laikytis žodžio, išlikti. Tokios yra:

Panevėžio statybos trestas, 

YIT (anksčiau buvo Kauno stambiaplokščių namų statybos kombinatas, vėliau Kausta)

ir be abejo Montuotojas.

Š.B. 

Raseinių statyba

Markučiai

Eikos statyba 

Kokius pagrindinius darbus dirbo (-a) statybos  inžinierius?

A.J. Mano asmenine nuomone specializacija šiandien turėtų šiek tiek keistis. Vadybiniam, projektiniam darbui specialistus turėtų ruošti stiprūs universitetai, tuo tarpu labiau statybinį darbą dirbsiantį specialistai šiai dienai labai puikiai paruošia ir bakalauro kolegijų programos. Turimos kompetencijos turi būti skirtingai apmokamos.

Š.B. Jis kaip “dispečeris”- gautą informaciją iššifruoja, išskaido, paskirsto, deleguoja, surenka. Smagioji darbo dalis yra stebėti  pokyčius ir statinių įgyvendinimo raidą tiek skaitmenoje, tiek realybėje. 

TOP 3  pastatai vertinant inžinerinius sprendimus, apimtis ar pan. Jūsų nuomone.

A.J. 1990 m. Akmenės cemento gamykla, Kėdainių “Lifosa”, Mažeikių nafta, Jonavos azoto gamykla, Birių ir skystų krovinių krovos terminalas “BEGA”.  

2020 m. Kogeneracinės elektrinės.

Š.B. Intersurgical aukštuminis automatizuotas sandėlys,  

Kogeneracinės elektrinės,

S7 verslo centras.

Ar inžinieriui tenkanti atsakomybė ir keliami reikalavimai yra proporcingi rinkos atlyginimui?

A.J. Negalėčiau pasakyti, kad anuomet inžinierius labai mažai uždirbo. Labiau buvo taip, kad pinigų gal ir yra, bet nėra ką pirkti. Dabar gal yra atvirkščiai – pirkti yra ką, bet pinigų norisi daugiau.

Inžinieriaus atlygis dar tikrai turi erdvės kur kilti. Jei kalbėti apie skaičius, oriam gyvenimui turėtų likti bent 2000 EUR.  Aišku visų pirma inžinierius turi būti vertas to atlygio pagal savo kompetencijas, kūrybiškumą, atliekamą darbą ir prisiimamą atsakomybę.

Š.B. Mano nuomone inžinieriaus atlyginimas neturėtų daug skirtis nuo IT specialisto.

Jūsų profesiniai autoritetai, influenceriai?

A.J. Pirmame plane žinoma yra tėvai. Jei kalbėti apie profesiją tai pagrinde paminėčiau žmones apie kuriuos rašiau ir savo knygoje t.y. Vytautas Močiekus ir Vincas Seibutis. Abu jie man karjeros pradžioje nuoširdžiai negailėjo pagalbos, žinių ir pamenu kaip Vincas tuo metu dirbęs Statybos ministerijoje man vis kartodavo “Alfonsai, tik statyboje pajusi gyvenimo džiaugsmą”. Žavėjausi jų ramybe, erudicija spendžiant sudėtingus klausimus.

Š.B. Pradedant nuo mokslų tai VGTU dėstytojas Rimantas Mackevičius, kurį pavadinčiau inžinieriaus specialybės ambasadoriumi, visu 100 procentų  pasinėrusiu į inžineriją.

Kalbant apie darbinę patirtį, tai mano Raseinių statybos komanda su įmonės vadovu priešakyje yra didžiausi autoritetai. Su šia komanda dirbu ir augu kaip inžinierius kiekvieną dieną.

Ir trečioji kolona yra LSIS bendruomenė, kuri visada šalia kai reikia patarimo, idėjų, nuomonių ar kontaktų. 

Kas buvo laikoma profesiniais pasiekimais tada ir dabar? Ką Jūs asmeniškai laikote profesiniu pasiekimu?

A.J. Mano atsakymas yra universalus visiems laikams: profesiniu pasiekimu laikau kokybišką darbą ir jo rezultatą nesvarbu ar tai bus gerai paruoštas projektas, gerai pastatytas pastatas. Tai dėl ko tau ir po daug metų ne gėda ir dėl ko didžiuojiesi.

Š.B. Man aukščiausias profesinis pasiekimas ir įvertinimas būtų tai, kad gali rinktis prie kokių projektų dirbsi.

LSIS ir Jūs. Ar jaučiatės inžinierių bendruomenės dalimi, kokia ji buvo ir yra? Kada įstojote ir kodėl?

A.J. LSIS kaip bendruomenė yra tikrai naudinga ir reikalinga. Apie ją sužinojau prieš gerus 20 metų ir akivaizdu, kad daug nuveikta ir dėl pačių žmonių. Pamenu, kad ir Montuotojo žmonės buvo nariais ir konsultuodavomės įvairiais klausimais, juk negali visko žinoti. Ir dabar tai reikalinga tiek atestacija, konsultavimas, pagalba specialistui, linkiu ir toliau dar ilgai gyvuoti, o specialistus aktyviai dalyvauti, nes tame daug prasmės. Kartu visada stipriau nei po vieną.

Š.B. Į LSIS įstojau prieš 7 metus. LSIS jau yra mano kaip inžinieriaus DNR dalis. Norėčiau, kad visuomenė inžinierius pamatytų kaip kūrėjus, atsakingus specialistus, profesionalus – tokius kokiais mes esame ir kokiais mes matome vieni kitus. Ką man davė LSIS organizacija? Susipažinau su daug inžinierių iš didžiosios raidės, su kuriais galiu bendrauti, konsultuotis.