Tęsiame pokalbius su inžinieriais ir šios savaitės pašnekovai yra Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vedėjas, išradimų autorius, daugybės straipsnių, vadovėlių autorius, taip pat vienas iš autorių Statybinių konstrukcijų Lietuvos projektavimo normų (Statybos techniniai reglamentai), Europos projektavimo normų (Eurocode) Lietuvos nacionalinių priedų –  prof.dr. Juozas Valivonis ir  2016 m. geriausiu statybos inžinieriumi išrinktas UAB „Layher Baltic“ inžinierius-konstruktorius – statinio statybos specialiųjų darbų vadovo kategorijoje – Vaidas Baltuška.
11 klausimų – atsakymų iš pirmų lūpų:

  • Ar  inžinieriaus specialybė yra prestižinė? 

J.V. Sakyčiau, kad didelio skirtumo tarp 1990 m. ir 2020 m. nėra. Pats pikas prestižo gal buvo apie 1930 metus. Dabar ir pagal tai, kiek stojančių jaučiasi, kad nėra jo, jaunimas mieliau renkasi vadybą, teisę, mediciną. Žinoma jaunimas turbūt paskaičiuoja, kad mokytis bus sunku, darbas nelengvas ir labai atsakingas, o atlygis nėra pakankamas. Aš sakyčiau specialybė yra labai svarbi, visada bus paklausi, bet ji nėra lengva. Problema dar yra ir ta, kad ji nematoma,tarsi pilkoje zonoje. Atlyginimai rinkoje irgi neatsveria tenkančios atsakomybės. Aš manau, kad tiek patys inžinieriai, tiek ir visos asocijuotos organizacijos, universitetai turėtų prisidėti prie jos populiarinimo ir viešinimo. Vienas sėkmingų tokių pavyzdžių man atrodo laida apie aviacija “Ačiū už skrydį”, kurioje įdomiai kalbama apie aviacijos kasdienybę, tendencijas, problemas ir galimybes. 

Dar pavyzdys, kaip galėtume kelti prestižą ir įvertinti inžinierius. Nacionalinės premijos. Dar joks statybos inžinierius už gerai išpildytą projektą nėra gavęs jokios kaip pvz architektas.

V.B. Aš asmeniškai didžiuojuosi savo specialybe, bet visuomenėje tokio požiūrio į ją pasigendu. Manau, kad tiek pačiai specialybei tiek inžinieriams trūksta viešinimo. Kada rinkausi specialybę, man svarbu buvo, kad ji būtų paklausi, perspektyvi ir statybos inžineriją tai atitiko. Iki šiol nesigailiu savo pasirinkimo.

  • Kokie pagrindiniai statybos inžinieriaus iššūkiai?

J.V.1990 m. buvo visomis prasmėmis pereinamasis laikotarpis, kada keitėsi ir statybinės medžiagos, sistemos, principai, normatyvinė bazė ir perėjimas nuo planinės ekonomikos. Beje, Lietuva šiame laikotarpyje turėjo kuo didžiuotis, nes vienintelė iš Baltijos šalių susikūrė statybos techninį reglamentą (STR).

2020 m. pagrindinis iššūkis yra skaitmeninimas, tik reikia suprasti, jog tokie pokyčiai ir sėkmingas visuotinis diegimas neįvyksta per naktį – tam reikia laiko. Ir robotizacija. Dabar ji gal labiau dominuoja statybos pramonėje, bet po truputį atkeliauja ir į aikšteles. Jei galime kažką sukurti pastatyti kažkur kosmose, tai turbūt įmanoma bus greitai ir ant žemės.

V.B.Pagrindiniu iššūkiu įvardinčiau skaitmenizaciją. Jaunimas, kuris šiuo metu studijuoja ar visai neseniai baigė studijas šias kompiuterinio raštingumo įgūdžius jau turi, bet didesnis iššūkis turbūt yra vyresnio amžiaus specialistams. 

Taip pat lyginant su ankstesniais laikais statybos inžinieriui iššūkis yra ir papildomai išaugęs reikalaujamų kompetencijų krepšelis.

Problema yra siauras specializacijas atstovaujančių statybos inžinierių veiklos reglamentavimas, profesinis atstovavimas ir kvalifikacijos kėlimas (Pvz.: pastolių projektuotojas – konstruktorius arba pastolių montavimo statybos darbų vadovas).

  • Ką Jums reiškia profesinė etika? 

J.V. Mano nuomone anksčiau gal ta profesinė etika buvo kiek aukštesniame lygyje, bent jau iš dabartinių perspektyvų taip atrodo dėl kelių priežasčių: visų pirma dabar pirmu smuiku groja kainos, komercija ir taip atsiranda ne kas kita o paklodžių tampymas, o antra tai dažnu atveju dar išlenda, kad esame “švogerių” kraštas. Visame pasaulyje turbūt tos etikos trūksta ir gal tos etikos įgalinimas kažkiek padėtų, bet ar iš esmės tai privers tave kažkaip labiau etišku būti, jei neturi vertybino stuburo? Ugdymas ir etiško darbo principų diegimas turi jau nuo universiteto būti.

V.B. Profesinė etika yra būtina, bet ji turi būti savaiminė. Neįsivaizduoju, kad koks nors popierius ar deklaracija galėtų priversti būti etišku ir net neišskirčiau jokios profesijos bendrąja prasme. Kiekvienas specialistas, kad ir kokį darbą jis dirbtų ar gydytojas, inžinierius, teisininkas, mokytojas, buhalteris – visi dirbdami turi vadovautis etiškais darbo principais.

  • Kokie pažangiausi statybos produktai, medžiagos statyboje?

J.V. 1990 m. visi masiškai naudojo monolitą, monolitinį gelžbetonį, kuris sudarė 90 % rinkos. Dar taip pat proveržis anuomet buvo ir šilumą izoliuojančių medžiagų rinkoje.

2020 m. inovacijos tiek apdailinėse medžiagose, inžinerinėse sistemose, pastato inžinerinių sistemų valdymo sistemose. Viskas sparčiai tobulėja, nors konstrukcinėse medžiagose iš esmės didelių pakitimų neįvyko.

V.B. BIM. Skaitmenizacija ir viskas kas su tuo susiję, tiek įranga, tiek programos, jų galimybės.

  • TOP 3 statybų įmonės Jūsų akimis

J.V. Pastebiu, kad Lietuvoje vyrauja tendencija – kiekvienam penkmečiui po savo žvaigždelę. Ant vienos rankos pirštų turbūt galima suskaičiuoti tas dideles stiprias įmones, kurios išliko kaip pvz AB “Panevėžio statybos trestas”, UAB “Montuotojas”. Dauguma jų arba buvo perpirktos, bankrutavo. Vertinu tokias bendroves, kurios stabiliai dirba ilgus metus.

V.B. AB”Panevėžio statybos trestas”
UAB “Mitnija” 
UAB “Eikos statyba”

  • Kokius  darbus dirbo (-a) statybos  inžinierius?

J.V. Keitėsi pareigos (jų pavadinimai), atsirado didesnis pasidalijimas, atsirado naujų pareigybių, kurių anksčiau nebuvo – siauresnės specializacijos. Bet iš principo statybos inžinieriui bendraja prasme yra keliami tie patys uždaviniai. Kad ir pavyzdžiui kokia buvo ŠVOK ar energetika tada? Namas turėjo turėti orlaides ir bendrą neužsikišusią vėdinimo angą. Niūru, paprasta. O dabar tai reikšminga veiklos sritis, kuri yra ir sudėtinga ir gana brangi.

V.B. Fundamentalūs dalykai, darbai išlieka iš esmės tie patys, labiausiai keičiasi darbo priemonės.

  • TOP 3  pastatai vertinant inžinerinius sprendimus, apimtis ar pan. Jūsų nuomone.

J.V.Valdovų rūmai
Operos ir baleto teatras
TV bokštas
Kongeneracinės jėgainės
Kauno Žalgirio arena
“Swedbank” biuro pastatas Vilniuje

V.B.TV bokštas 
Kauno Žalgirio arena
Kauno kogeneracinė jėgainė

  • Ar inžinieriui tenkanti atsakomybė ir keliami reikalavimai yra proporcingi rinkos atlyginimui?

J.V. Yra erdvės didinti 2 kartus. Ir paaiškinsiu kodėl. Imkime projekto darbų apimtis ir biudžetus. Manau visi sutiksime, kad inžinierius tikrai daugiau padaro ir prisiima daug didesnę atsakomybę nei vadybininkas ar architektas. Ir plius juk ir žmonių dirbančių prie projekto reikia mažiau, nors darbai tie patys, inžinieriui jau talkina programos.

V.B. Kažkuria dalimi tai priklauso ir nuo pačios įmonės, nuo pareigybių ir nuo patirties. 

Iš esmės žiūrint, tai taip, rinkoje jis yra per mažas ir galėtų būti iki 2 kartų didesnis. Aš gal palyginimui imčiau IT specialistą, kuris net iš karto po studijų ar jau net studijų metų  gauna rinkos, o ne pradedančiojo atlygį. Manau, kad ir startuojančio darbo rinkoje statybos inžinierius atlyginimas galėtų būti aukštesnis, kuris didėtų pagal jo kompetencijas ir patirtį.

  • Jūsų profesiniai autoritetai, influenceriai?

J.V. Jei žiūrėti nuo pradžių tai statyba šalia manęs buvo nuo mažų dienų, nes giminėje turėjome statybininkų. O vėliau mano korifėjais tapo habil.dr. Gediminas Marčiukaitis, mano dėstytojai, mano viršininkai, kolegos, mano darbo vadovas habil. dr. Antanas Kudzys .

V.B. Daugiausiai įtakos padarė VGTU dėstytojai, kurie davė daug žinių. Patrauklus žinių pateikimo būdas, dėstytojų užsidegimas skatino aktyviai viskuo domėtis ir siekti gerų rezultatų.

  • Kas buvo laikoma profesiniais pasiekimais tada ir dabar? Ką Jūs asmeniškai laikote profesiniu pasiekimu?

J.V.Tiek tada tiek ir dabar manau, kad pasiekimas yra kiekvienas unikalus projektas, sprendimas, kiekvienas inžinierius turbūt kaip krepšelį tokių darbų turėtų turėti ir, kad su pasididžiavimu be gėdos galėtų vaikams ar anūkams juos rodyti ir apie juos pasakoti.

V.B.Pasiekimais galėčiau įvardinti kiekvieną projektą, taip pat pasiekimu gali būti ir mokslinis laipsnis (straipsniai, moksliniai darbai), kvalifikacija.

  • LSIS ir Jūs. Ar jaučiatės inžinierių bendruomenės dalimi, kokia ji buvo ir yra? Kada įstojote ir kodėl?

J.V. LSIS narys esu nuo pat organizacijos gyvavimo pradžios, todėl jos raidą galėjau stebėti nuo pat įsteigimo. Visi buvome tokie entuziastingi, kupini idėjų, buvo labai įdomu. Visi atėjome tikėdamiesi kažką duoti ir kažką gauti. Šiuo metu taip pat esu Vilniaus bendrijos narys, bet labai pasigendu naujai prisijungiančio jaunimo su naujomis idėjomis, naujais klausimais. Bendraja prasme manau, kad LSIS šiuo metu yra silpna kaip organizacija, dėl savo vienos iš veiklų (atstovavimo) aktyvumo. Yra dar labai daug erdvės, kur reikėtų veikti ir aktyvinti būtent atstovavimą. Manau sveika, kai prezidiume yra visų veiklos sričių atstovai, kurie gerai išmano savo sritis su savo problemomis ir subtilybėmis. Pasižiūrėkime į architektus, kaip jie kovoja ir kiek teisių dabar turi. Peržvelkite statybos įstatymą ir pamatysite. Tokia organizacija labai reikalinga, džiugu, kad yra pokyčių, bet akivaizdu – jų reikia dar ryškesnių.

V.B. Nesu narys. Kol kas dar nemačiau priežasties juo tapti. Nemačiau kuo galiu prisidėti ir ką galiu gauti. Žinote, baigus universitetą pasigendu komunikacijos darbiniais klausimais tarp inžinierių formos, kur galima būtų gyvai ir virtualiai bendrauti, pasitarti, padiskutuoti, mentoriauti ir gauti mentorių. Kada buvome studentai mus jungė universitetas, o dabar to trūksta.

#DidžiuojamėsBūdamiInžinieriais

 

Pašnekovus kalbino Andra Adomavičienė