Tęsiame pokalbius su inžinieriais ir šios savaitės pašnekovai yra LSIS profesinės etikos sargai ir savo profesinėje veikloje daug nuveikę dr.Darius Pupeikis ir Romualda Ramėzienė. Nekilo ranka trumpinti jų interviu, nes tikrai buvo labai įdomu paklausyti.
11 klausimų – atsakymų iš pirmų lūpų:

Romualda Remėzienė

dr. Darius Pupeikis

Ar  inžinieriaus specialybė yra prestižinė? 
Ką Jums reiškia profesinė etika? 

1990 m. dirbau projektavimo institute. Dauguma kolektyvo buvo inžinieriai, kurie buvo intelektualūs ir vertinami už kompetencijas. Tuo metu dirbti projektavimo institute buvo profesinis prestižas. 2020 m. inžinieriaus profesinis prestižas įgavo truputėlį kitokią prasmę. Vyresniosios kartos inžinieriai manau tikrai didžiuojasi savo specialybe ir nemažai tokių specialistų aš pažystu. Jų vaikai renkasi savo tėvų profesijas. Kita jaunimo dalis  renkasi rinkoje populiaresnes ir daugiau apmokamas specialybes. 

Profesinė etika 1990 m. statybos inžinierius buvo išsilavinęs specialistas ir bent jau mano aplinkoje nepasitaikė tokių, kurie dirbtų neetiškai, nors to rašytinio profesinio etikos kodekso ir  nebuvo. 2020 m. Prieš metus patvirtinome Statybos inžinieriaus profesinės etikos kodeksą, parengtą pagal Europos sąjungos inžinierių ECCE  etikos kodeksą. Manau dauguma inžinierių šitą etikos kodeksą puikiai atitinka ir nenusižengia inžinieriaus profesinei reputacijai, galimybėms ir veiklai. Etika yra neatsiejama inžinieriaus profesijos dalis.
Jeigu kartais pasitaikytų tokių specialistų, kuriais abejojate, kreipkitės į mūsų inžinierių bendruomenę.  

Universitete dažnai sutinku moksleivių absolventų, kurie nelabai žino, ką dirba statybos inžinierius, iš jų kalbos dažniausiai girdžiu, jog statyboje dalyvauja architektas ir statybininkas, bet labai retas, kuris įvardija inžinierių, nors skirtingų specializacijų prie vieno architekto gali reikti net  penkių. Todėl jiems visada kartoju, jog tai specialybė, kuri bus visada paklausi, nes visa, kas mus supa aplinkui yra susiję su statybos inžinerija tiek pastatai, keliai, tiltai. Statyboje visi gali atrasti save, ir tas kam su kompiuteriu dirbti patinka ir tas, kam patinka bendravimas, inžineriniai sprendimai, statybos organizavimas – svarbu dirbti tai kas leidžia save geriau realizuoti. Su tuo ir susijęs prestižas, kaip jautiesi tą darbą dirbdamas.

 

Profesinė etika glaudžiai sąveikauja su prestižu. Ar darbas tavo hobis, gyvenimo būdas, ar myli savo darbą, ar lauki pirmadienio labiau nei penktadienio? 

Kokie pagrindiniai statybos inžinieriaus iššūkiai?

1990 m. pats laikotarpis sakyčiau buvo jau  iššūkis. Atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, atėjo naujovės ir į statybų sektorių.  Anksčiau vadovavomės techniniais SNIP (rusiškos Statybos normos ir taisyklės) dokumentais, o vėliau turėjome pereiti prie europietiškų normų ir lietuviškų techninių reglamentų. Palaipsniui į Lietuvą pradėjo plūsti iš užsienio įvairios kokybiškos statybinės medžiagos. Jų gausa buvo tikras iššūkis inžinieriams.
2020 m. BIM ir 3D spausdintuvai.

Bendrąja prasme – skaitmena. Taip pat itin dinamiška aplinka. Apskritai Lietuvoje dar trūksta skaitmeninio raštingumo statybos srityje. Proceso dalyvių yra nemažai, bet ne visi savalaikiai adaptuojasi, tam kad tas skaitmeninimas pilnai veiktų ir duotų grąžą, kurtų pridėtinę vertę. Tam reikia, kad ja naudotųsi kritinė masė. Jei BIM aktyviai pradėjo veikti jau prieš 5 metus ir su tuo pradėjo dirbti pirmos 20 įmonių, tai šiandien aš matau iš principo turbūt tas pačias įmones. Naujų yra labai mažai.

Kokios pagrindinės inžinieriaus darbo priemonės?

1990 m. projektuotojo pagrindiniai darbo įrankiai buvo:  braižymo stalas, vatmano popierius, repitografai, skaičiavimo mašinėlė. Tuo metu sąmatas skaičiavo VGTU stovintis ir visą kabinetą užimantis “kompiuteris” – skaičiavimo mašina, kuriai informaciją paruošdavo inžinierius sąmatininkas.


2020 m. darbo priemonės gerokai pasikeitusios: kompiuterai su atitinkamomis programomis, spausdintuvai, telefonas, automobilis. 

Turbūt nieko naujo nepasakysiu – ICT – kompiuteris, planšetė, telefonas.

Kokie pažangiausi statybos produktai, medžiagos statyboje?

Nuo 1990 m. į statybos sektorių atėjo naujų statybinių produktų ir medžiagų.

Šiuo metu statybos produktų ir medžiagų yra didžiulis pasirinkimas visose srityse. 

Pastatų konstrukciniai sprendimai, jei anksčiau sienų varža būdavo 1, dabar jau galime ir 10 pasiekti, o čia tik sienos… Nano technologijos – jos dar šiai dienai yra brangios, bet vėliau įneš didelį technologinį proveržį. Taip pat įvairūs kompozitai – įvairiausių medžiagų maišymas apjungiant geriausias jų savybes. Tos permainos ir progresas ateina ir iš didelių galimybių tobulinti ir iš noro ekonomiškiau statyti, taip pat geriau utilizuoti medžiagas pvz., panaudojant senas padangas kelio dangoms – tai mažina ir taršą plius prisideda prie atšilimo mažinimo, juk statyba viena iš taršiausių sričių.

TOP 3 statybų įmonės Jūsų akimis

1990 m.:
KSPI Telšių zoninis skyrius
Telšių statybos trestas
Telšių gelžbetonis


2020 m.:
AB“Panevėžio statybos trestas“
UAB “Klaipėdos ekspertizė”
UAB “Virbarta”

UAB “Staticus”
Inhus Group
UAB “YIT Lietuva” 

Kokius  darbus dirbo (-a) statybos  inžinierius?

1990 m. Kadangi aš dirbau projektavimo įmonėje, tai  pagrindinis darbas buvo statinių projektų rengimas. Atkūrus Nepriklausomybę, projektavimo paslaugų rinka sumažėjo, todėl didžioji dalis mūsų kolektyvo persiorientavo į komerciją, o apie 30 proc.  rado darbą kitose besikuriančiose mažesnėse projektavimo įmonėse.


2020 m. manau, kad projektuotojo darbo pobūdis ypatingai nepasikeitė, keitėsi  darbo priemonės.

Dalis fundamentalių darbų, kuri yra konstanta, manau, nesikeičia jau gal ir 50 metų ir dar ilgai turbūt nesikeis. Atsirado IT darbai papildomai, kas ženkliai palengvina inžinieriaus darbą, nes tos skaičiavimo, projektavimo programos pagreitina darbus ir padeda sumažinti žmogiškų klaidų skaičių.

TOP 3  pastatai vertinant inžinerinius sprendimus, apimtis ar pan. Jūsų nuomone.

1990 m.: 
AB Mažeikių nafta;
Akmenės cemento gamykla;

2020 m.:
Kogeneracinės elektrinės;
Verslo centrai Vilniuje;
Naujai statoma bendrojo lavinimo mokykla Klaipėdoje

Kauno kogeneracinė jėgainė;
Rail Baltica projektas;
Sqvero projektas Kaune

Ar inžinieriui tenkanti atsakomybė ir keliami reikalavimai yra proporcingi rinkos atlyginimui?

1990 m. projektuotojų atlyginimai buvo tikrai neblogi. 

2020 m.  Mano nuomone inžinieriaus atlyginimas turėtų būti 2 – 2,5 karto didesnis nei dabar.  Atlyginimas turėtų priklausyti nuo kvalifikacijos, kompetencijos ir atsakomybės, kuri tenka inžinieriui.

 

Manau, kad geri specialistai užsidirba pakankamai. Mano didelis noras būtų, kad inžinieriai būtų labiau vertinami pagal jų sprendimų kuriamą vertę, tai yra tikroji kūryba, pagal standartą arba “copy paste” padaryti daug kas moka, bet tikrą pridedamąją vertę nešantį sprendimą sukurs ne kiekvienas. Blogai, kai užsakovo kultas yra mažiausia kaina, greitis – tada apie inžinerinę kokybę, sprendimus negalime kalbėti. Gal dar iš seno neišėjęs noras viską pasidaryti kažkaip pačiam, o praktika rodo, kad pats visko pasidaryti negali, o ypač inžinerinėje veikloje. Investavęs į inžineriją – sutaupysi kitur, kai nereikės  perdarinėti, taisyti klaidų, naudoti perteklinių resursų ar medžiagų, kaip sako sena patarlė: 9x pamatuok, o 10-tą kirpk.   

Jūsų profesiniai autoritetai, influenceriai?

Mano tėvelis, kuris turėjo statybininko profesiją. 

Pati statybos sritis mane motyvuoja labiausiai. Galimybė apjungti seną savo aistrą inžinerijai ir IT. Taip pat daug davė mano disertacijos vadovas Vytautas Stankevičius.

Kas buvo laikoma profesiniais pasiekimais tada ir dabar?
Ką Jūs asmeniškai laikote profesiniu pasiekimu?

1990 m. profesiniu pasiekimu projektavimo srityje,  buvo projekto  vyr. inžinieriaus pareigos. 

2020 m. mano darbo srityje aukščiausias profesinis pasiekimas sakyčiau yra statinio projekto ekspertizės vadovas – ką šiuo metu ir dirbu.

Profesiniu pasiekimu laikau tai, kad mano kolektyvo suprojektuoti pastatai yra pastatyti  ir  galiu  didžiuotis rezultatu.

Nacionaliniame kontekste: studijos, atestacija, atlyginimas, siaura specializacija (jos išmanymas nuo…iki…), “krepšelis” aukštą pridėtinę vertę kuriančių sprendimų, inovacijų įsisavinimas, užsakovai (darbdaviai) t.y. kas buvo tavo darbų užsakovai, ar jiems kūrei inžinerinius sprendimus ar darei tik pigų “copy paste”.

LSIS ir Jūs. Ar jaučiatės inžinierių bendruomenės dalimi, kokia ji buvo ir yra?
Kada įstojote ir kodėl?

LSIS Telšių bendrija įsikūrė 1997 m. Aš nebuvau tarp pačių pirmų narių, prisijungiau po metų. Steigėjas buvo mano kolega projektuotojas, pirmieji nariai taip pat buvo projektuotojai, dar vėliau prie mūsų prisijungė ir daugiau statybininkų.  Šiuo metu manau, kad einame teisinga  kryptimi, tokia inžinierių bendruomenė yra labai reikalinga. Darbų, kuriuos reikia padaryti dar tikrai yra daug, bet jei jų yra, tai organizacija yra gyva. 

Vienas iš pagrindinių uždavinių yra profesijos prestižo gerinimas. Aišku kiekvienas inžinierius individualiai gali prie to prisidėti, dirbdamas kokybiškai ir atsakingai, o mano pasiūlymas, receptas būtų “pradėk nuo savęs”.

Ant mūsų biuro durų pakabinau užrašą “Didžiuojuosi būdamas inžinieriumi” ir beveik kiekvienas inžinierius  perskaitęs jį tarsi išsitiesia. 

LSIS Kauno bendrijos nariu esu nuo 2013 m. Įstojau vedinas akademinių tikslų, norėjau išbandyti save ir daugiau pabendrauti ne tik studentais, bet ir su praktikais. 

Anksčiau LSIS atrodė gana senamadiška ir uždara organizacija. Tačiau dabar įsiliejus naujiems, jauniems veidams (direktoriui Linui Adomavičiui) matau daug pasikeitimų, daugiau komunikacijos, naujovių, iniciatyvų, šiuolaikiškumo labai dėl to džiaugiuosi ir linkiu nesustoti. Manau, kad tokia bendruomenė labai reikalinga ne tik dėl to, kad gera susiburti bendraminčiams, pabendrauti, pasikeisti idėjomis, paklausti patarimo, tai taip pat prisideda prie profesinio prestižo, prie meilės  savo darbui, bendriems tikslams pagarbos kolegoms.

#DidžiuojamėsBūdamiInžinieriais

 
Pašnekovus kalbino Andra Adomavičienė