Šią savaitę kalbiname buvusį VGTU dėstytoją ir buvusį LSIS prezidentą dr. Vincentą Vytį Stragį ir KTU dėstytoją dr. Donatą Avižą.

dr. Vincentas Vytis Stragys

dr. Donatas Aviža

Ar  inžinieriaus specialybė yra prestižinė? 
Ką Jums reiškia profesinė etika? 

V.S. 1990 m. jokios inžinierių specialybės nebuvo paklausios. Kaip dėstytojas aš mačiau pustuštes auditorijas. Kadangi buvome koridorius tarp rytų ir vakarų tai paklausiausia buvo prekyba, logistika. Vėliau atsirado naujų mokymo programų, atsirado ir specialistų poreikis.

2020 m. manau esame lūžio taške, todėl ir dabar dar nematau didelių konkursų stojime, nėra daug stojančių, vadinasi nėra ir prestižo.

Etikos kodeksas studentams yra diegiamas jau nuo universiteto. Mes skatinome mokytis sau, dėl savęs, nenusirašinėti ir taip ruoštis profesinei veiklai.

D.A. Akivaizdu, kad keičiasi viskas ne tik statybų rinkoje, bet vyksta kokybinis lūžis ir studijose. Smarkiai keičiasi pačios specialybės, atsiranda naujos programos, kurių nebuvo, yra didelis poreikis skaitmenizacijai. Manau, kad iš dalies specialybei prestižo trūksta ir dėl to, kad veikla yra griežtai reglamentuojama. Jei daugiau rodiklių būtų skiriama inžinieriui, kaip pvz dabar architektui tai įtakotų išaugusį prestižą.

Etikos klausimai yra įtraukiami jau studijose per projektų plagiatų vertinimą, sąžiningumo deklaraciją ir pan.

Kokie pagrindiniai statybos inžinieriaus iššūkiai?

V.S. 1990 m. nepaklausus išsilavinimas bendrąja prasme. Nebuvo poreikio inžinerijai. Ne tos aktualijos.

2020 m. turbūt darbo krūvis, darbuotojų trūkumas, informacijos srautas.

D.A. Suspėti su technologijomis ir prie jų prisitaikyti, įsisavinti. BIM. Viskas keičiasi labai sparčiai. Kažkada ir tai taps savaime suprantama, kol kas tai stipriai keičiančios naujovės.

Kokios pagrindinės inžinieriaus darbo priemonės?

V.S. 1990 m. skaičiavimo mašinėlė, aritmometras, braižymo stalas, logaritminė liniuotė.

D.A. 2020 m. kompiuteris, 3D skeneris, dronas, planšetė.

Kokie pažangiausi statybos produktai, medžiagos statyboje?

V.S. 1990 m. perėjimas prie “užsienietiškų” medžiagų CE, standartų. EUROKODAI projektavimui, inžneriniams tyrinėjimams, statybos technologijoms.

2020 m. įsisavinimas diegiamų naujų projektavimo technologijų.

D.A. 2020 m. Apšiltinimo medžiagos su naujais šilumos laidumo koeficientais. Savybės pačios tobulėja, pasirinkimo variantų daugėja. Taip pat pastatų inžinerinės sistemos: šiluminiai siurbliai, rekuperatoriai, fotovoltiniai saulės kolektoriai.

TOP 3 statybų įmonės Jūsų akimis

V.S. 1990 m. Kelių valdybos, statybos trestai.

2020 m. Panevėžio statybos trestas, Eika, Vilniaus rentinys.

D.A. Prorentus – moderniausia Lietuvos šiaurės regiono inžinerinė įmonė;

Panevėžio statybos trestas;

Panevėžio keliai.

Kokius pagrindinius darbus dirbo (-a) statybos  inžinierius?

V.S. 1990 m. darbas statybos aikštelėje, braižymas ranka, skaičiavimas.

2020 m. fundamentalūs dalykai ir šiandien nepasikeitė, statybos aikštelėje vis dar tas pats inžinierius – tik išmanesnis ir jam duočiau patarimą – aklai nepasitikėti kompiuteriu, neužmiršti pamatinių žinių ir žinoti kaip įvairius duomenis patikrinti.

D.A. Statybos inžinierius apima labai platų veiklos lauką. Bet bendrai kalbant, manau metams bėgant ir jau link to einame, statybos inžinierius beveik nebedirbs rutininių, standartinių darbų, bus įdarbinta robotai, kad ir sienų 3D spausdinimas, o jie prižiūrės procesus.

TOP 3  pastatai vertinant inžinerinius sprendimus, apimtis ar pan. Jūsų nuomone.

V.S. 

1990 m. Vilniaus operos ir baleto teatras.

Achema.

Lietuvos viešbutis Vilniuje.

2020 m. Vilniaus dešiniosios krantinės kvartalas.

Valdovų rūmai.

D.A. 

Kauno kogeneracinė elektrinė;

Amilina krakmolo biorafinavimo gamykla;

Klaipėdos PET gamykla.

Ar inžinieriui tenkanti atsakomybė ir keliami reikalavimai yra proporcingi rinkos atlyginimui?

V.S. 1990 m. normalus rinką atitinkantis atlyginimas. Tiek kiek duodavo tiek ir galėjai gauti. 

2020 m. dabar yra kitaip, gali laisvai susitarti.

D.A. Lyginant su užsieniu dar yra erdvės augti 2 kartus, BET… reikia nepamiršti, kad ne už tą patį komplektą kompetencijų. Užsienio inžinierius ir Lietuvos dar kol kas nėra su lygumo ženklu. Reikia visų pirma investuoti į save, į savo išsilavinimą (magistro laipsnį), kompetencijas, patirtį. 

Jūsų profesiniai autoritetai, influenceriai?

V.S. Savo specialybę pasirinkau, nes gražiai skambėjo “kelių ir aerodromų statyba”.  Baigus studijas ir likau ten pat dirbti, nes pasirinkti dėstytojo darbą mane įkvėpė akademinės visuomenės kolegos, tokie kaip Bronius Sidauga, Jonas Šimkus dėl jų gilaus profesijos supratimo, dėl to, kad vertino studentus ir niekada nekalbėjo su jais iš aukšto, daug davė žinių.

D.A. Man daugiausia įtakos turėjo mano baigiamojo darbo, (disertacijos) vadovas Zenonas Turskis. Mane žavėjo jo mokslinės veiklos specifika: dirbtinio intelekto daugiakriterinio vertinimo algoritmai.

Kas buvo laikoma profesiniais pasiekimais tada ir dabar? Ką Jūs asmeniškai laikote profesiniu pasiekimu?

V.S. 1990 m. turėti diplomą, kuris tuo metu atitiko ir kvalifikaciją.

2020 m. šiai dienai manau reikėtų daugiau dėmesio skirti ne pačio diplomo faktui, o jo priedo vertinimui (kaip kokie dalykai studentui sekėsi suprasti).

D.A. Išsilavinimas – akademiniu aspektu.

Kvalifikacija, patirtis -profesiniu aspektu. 

Inžinieriai turėtų didžiuotis tapę ekspertizės vadovais ar ypatingų statinių statybos vadovais.

LSIS ir Jūs. Ar jaučiatės inžinierių bendruomenės dalimi, kokia ji buvo ir yra? Kada įstojote ir kodėl?

V.S. Mano pažintis su LSIS įvyko per tuometinį pirmąjį LSIS prezidentą Algirdą Vapšį. Ieškodamas tarptautinių profesinių organizacijų susipažinau su Europos statybos inžinierių sąjunga ECCE ir suvedžiau su ja LSIS prezidentą. Netrukus LSIS buvo priimta į ECCE ir bendradarbiauja iki šių dienų. Vėliau aš ir pats, nors ir neilgam buvau išrinktas LSIS prezidentu ir visai nesenai šias pareigas perleidau dabartiniam prezidentui Sauliui Bekampiui. Prieš 20 metų buvau vienas iš iniciatorių profesinio standarto ir inžinieriaus kortelės projektų.   

Linkiu kiekvienam inžinieriui, kad jis ar ji suprastų, jog būti LSIS bendruomenės nariu yra ne tik prestižas, bet ir būtinybė, jei rūpi sava profesija. Kiekvienas gali prisidėti prie profesijos ateities kūrimo.

D.A. Dar nesu LSIS nariu. Manau, kad stipriai tokio tipo organizacijai, kaip profesinė sąjunga, visų pirma reikia stiprios, veiklios komandos. Kol kas mes Lietuvoje neturime gerai veikiančių pavyzdžių. Linkiu LSIS tapti tokia.