Europos žaliasis kursas – vienas iš prioritetų užtikrinant ekonomikos tvarumą. Neutralaus poveikio klimatui sprendimai, pagrįsti moderniomis, efektyviai išteklius naudojančiomis ir aplinką tausojančiomis technologijomis – svarbūs visuose ekonomikos sektoriuose.  Mokslininkai, nekilnojamo turto vystytojai, statytojai telkiasi šių sprendimų įgyvendinimui.

Antrą kartą vykusioje statybų, nekilnojamojo turto ir susijusių verslų konferencijoje dalyvavo daugiau nei šimtas dalyvių iš įvairių veiklos sričių. Šiemet ji išsiskyrė itin plačia pranešimų tematika. Konferenciją organizavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai ir juose veikiantis Verslo vadovų klubas kartu su partneriais Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Kauno apskrities bendrija.

Mantas Raišys, Verslo vadovų klubo vadovas, UAB „Incon“ direktorius sveikindamas konferencijos dalyvius pažymėjo, kad statybos sektorius šiuo metu taip pat susiduria su dideliais sunkumais. „Kylančios žaliavų kainos, darbo jėgos stygius, vėluojantis medžiagų tiekimas atneša statybos įmonėms nemenkus nuostolius. Tenka keistis ir prisitaikyti prie kintančių sąlygų – ieškoti efektyvesnių procesų valdymo ir darbų organizavimo sistemų, programų. Pastebima ir didesnė biurokratinė našta, gulanti ant statybos įmonių pečių“, – sakė Verslo vadovų klubo vadovas.

„Visi mename praeitį, gyvename dabartyje, tačiau turime žvelgti ir į ateitį. Globalus pasaulio atšilimas, ekologinės problemos verčia permąstyti mūsų kasdienius veiksmus, priešingu atveju, tai ką sukuriame šiandien neturės jokios vertės ateityje, nes mūsų vaikaičius supanti aplinka nebebus tinkama gyventi. Europos žaliasis kursas, žiedinės ekonomikos diegimas, energijos resursų tausojimas – pirmieji žingsniai, kuriuos privalome žengti kaip galima greičiau“, – žvelgti į ateitį kvietė M. Raišys.

UAB „PEIKKO Lietuva“ pardavimų vadovas Linas Lelešius skaitė pranešimą „Statybų pramonė „laimi“ CO₂ emisijų lenktynėse. Laikas tapti „pralaiminčiais“. Pranešimas apie statybų pramonės poveikį CO₂ emisijoms ir kokie sprendimai tai gali pakeisti. „Ką galime pakeisti jau šiandien, išnaudojant žiedinės ekonomikos sprendimus, „žalias“ laikančiąsias kompozitines konstrukcijas ir kitus tvarius sprendinius?“, – klausė  UAB „PEIKKO Lietuva“, kurios siekis yra įtakoti statybos pramonę ir jos procesus padaryti saugesnius, greitesnius, efektyvesnius, atstovas. Į tai orientuota visa vertės kūrimo grandinė. Pasaulyje 39 proc. išmetamų CO2 emisijų tenka pastatams, kitai pramonei – 32 proc. Statybos tempai išties stulbinantys. Per ateinančius keturis dešimtmečius bus pastatyta antra tiek pastatų visame pasaulyje, lyginant su tuo, kiek jų jau yra žemėje. „Dabar pastatome po Niujorko miestą kiekvieną mėnesį. Visi, dirbantys statybų sektoriuje, galime svariai prisidėti prie pokyčių kuriant tvarią aplinką, kurioje gyvename“, – kalbėjo L. Lelešius. Deja, Lietuvoje dar mažai statybos įmonių naudoja technologijas, mažinančias CO₂ todėl  proceso greitinimui siūlomas valstybės investicijų reguliavimas bei verslo sąmoningumo ugdymas.

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro vadovas Dr. Darius Pupeikis, pristatė Kauno miesto skaitmeninį dvynį. Skaitmeniniai dvyniai – svarbi išmanaus miesto komponentė, įgalinanti tvarų užstatytos aplinkos vystymąsi. Tai – statinio, jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų ir susijusios įrangos skaitmeninė reprezentacija. Ši technologija apjungia statinių informacinio modeliavimo (BIM) metodologiją, daiktų internetą (IoT), realybės skenavimą (fotogrametrija, LiDAR), dirbtinį intelektą (AI), kitas šiuolaikiškas inovacijas ir tiek istorinius, tiek realaus laiko duomenis. Be to projektas suteikia daugiau galimybių architektūriniams sprendimams (pvz. suskaičiuoti langus), pasiekti saugomų teritorijų duomenis ir sumažinti riziką, imtis prevencinių priemonių, prognozuoti ateitį ir negatyvius reiškinius, pvz. kas būtų, jeigu užtvindytų Kauną.

Dr. Žymantas Rudžionis, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos viceprezidentas, LSIS Kauno apskrities bendrijos pirmininkas, Kauno Technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto profesorius pristatė statybų Europoje ir Lietuvoje situaciją, strategines veiklos kryptys ir investicijas. Jau šiandien ES planuojama, kaip reikės pasiruošti perėjimui iš 4-osios į 5-ąją pramonės revoliuciją, kurioje žmogaus ir dirbtinio intelekto bendradarbiavimas užims kertinę vietą. Dr. Žymantas Rudžionis savo pranešime apžvelgė prioritetines statybos sektoriaus vystymo ES kryptis iki 2030 metų, kurioms planuojamas skirti ES finansavimas ir nacionalinės politikos tendencijas, vystant statybos sektorių Lietuvos vyriausybės programos kontekste.

Esminiai pokyčiai vykstantys statybos skaitmenizavimo sityje, žaliojo kurso ir žiedinės ekonomikos diegime, energijos resursų tausojime pareikalaus naujų investicijų į technologinę įrangą, teisinės bazės atnaujinimą, statybos inžinierių kompetencijų ugdymą ir kt.

Numatomi įgyvendinti projektai:
• Žiedinė ir neutralaus poveikio klimatui ekonomika;
• Tvarūs ir pasiekiami miestai;
• Gamtinio kapitalo apsauga ir tvarus naudojimas;
• Visuomenė žalioji kurso transformacijos partnerė.

Renovacijos realijos
Šiuo metu Lietuvoje daugiau nei 34 tūkst. daugiabučių namų yra energiškai neefektyvūs ir turėtų būti renovuojami.
2016 m. – 2019 m. buvo baigti 1682 renovacijos projektai. Tai rodo, kad planai ir lūkesčiai neatitinka realaus renovacijos įgyvendinimo greičio. Reikalingi nauji ir efektyvūs renovacijos įgyvendinimo būdai, kurie esamą procesą paspartintų.

Taip pat kalbėta apie statybos inžinieriaus profesinę kvalifikaciją ir jos poreikį siekiant:

• aiškiai apibrėžti statybos inžinieriaus profesinį statusą ir jo suteikimo tvarką;
• parengti, įteisinti ir įgyvendinti Statybos sektoriaus profesinį standartą;
• sukurti vieningą ir konsoliduotą informacijos apie Lietuvos ir Lietuvoje
  veikiančius statybos inžinierius bei jų kompetencijas kaupimo,
  saugojimo ir viešinimo elektroninę sistemą;
• išplėsti ir įteisinti visuomeninių organizacijų vaidmenį suteikiant
  statybos inžinieriaus profesinę kvalifikaciją ir atstovaujant jų
  profesiniams, socialiniams, ekonominiams ir darbo interesams.

7-ios Lietuvos statybos sektoriuje veikiančios asocijuotos organizacijos (Lietuvos statybos inžinierių sąjunga; Lietuvos statybininkų asociacija; Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga; Asociacija „Lietuvos keliai“; Lietuvos vandens tiekėjų asociacija; Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacija; Lietuvos santechnikų asociacija) sutarė veikti kartu ir 2018 m. kovo 20 d. pasirašė susitarimo MEMORANDUMĄ dėl bendradarbiavimo statybos inžinierių profesinės kvalifikacijos įgijimo, vertinimo, pripažinimo bei valdymo procese; o 2019 m. liepos 23 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį.

Konferencijos metu taip pat paminėtas renginio partnerių Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Kauno apskrities bendrijos 25-erių metų veiklos jubiliejus. Sveikinimo žodžius tarė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius ir Lietuvos statybos inžinierių sąjungos prezidentas Saulius Bekampis.

Rūmų prezidentas Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Kauno apskrities bendrijos pirmininkui dr. Žymantui Rudžioniui įteikė Vyčio simbolį.

Renginio metu apdovanojimai įteikti statybų inžinerijos ir architektūros profesionalams. Už gyvenimo nuopelnus statant Kauno miestą apdovanotas UAB „Įraža“ direktorius ir statinio ekspertizės vadovas, statinio konstrukcinės projekto dalies vadovas Jurgis Ražaitis.

Novatoriškiausiu Kauno miesto statybos inžinieriumi pripažintas Virginijus Rabačius, MB „Virmalda“ direktorius. Kauno miesto metų projektuotoju tapo Mindaugas Kasiulevičius, UAB „Smailusis skliautas“ direktorius, statinio konstrukcinės projekto dalies vadovas. Už indėlį į statybos inžinerijos mokslo vystymą Kauno mieste apdovanotas dr. Ernestas Ivanauskas, KTU statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro direktorius.

Konferencijos pranešimus galite atsisiųsti šiose nuorodose:

Kauno ekonominė raida | Anksčiau – Šiandien – Ateity

Kauno LEZ – ekonomikos sostinė

Kauno miesto ir Kauno rajono nekilnojamojo turto rinkos komentaras

Kauno miesto savivaldybės paveldotvarkos programa

Statybų pramonė „laimi“ CO2 emisijų lenktynėse. Laikas tapti „pralaiminčiais“

Išmanieji miestai. Kauno miesto skaitmeninis dvynys

Statyba Europoje ir Lietuvoje – strateginės veiklos kryptys ir investicijos