Vasarinė liūtis, užliejusi Registrų centro serverines, sutrikdė ne tik vaistininkų darbą. Nekilnojamojo turto vertintojai ir notarai skundėsi, kad neveikia dalis paslaugų. Viena jų – informacinis žemėlapis „Regia“. Neveikė ir elektroninis parašas, todėl negalima buvo vykdyti sandorių, o gosign.lt svetainė apskritai tapo nepasiekiama.
Žurnalistai krepėsi į LSIS siekdami visuomenei pateikti statybos inžinierių nuomonę keliais klausimais dėl techninio statybų reglamento reikalavimų duomenų centrams bei serverinėms.

1 klausimas:
Kokie techniniai statybų reglamento reikalavimai turi būti taikomi duomenų centrams bei serverinėms?

1 atsakymas:
Tokių sąvokų kaip duomenų centrai ar serverinės STR nėra, yra tik archyvai, kurie taip pat saugo informaciją (interpretacijai – informacija tiek spausdinta tiek skaitmeninė vienodai svarbi). Tačiau 1 punkte įvardintas dokumentas nustato minimalius projektinius reikalavimus duombazių ir serverių patalpoms, kuriais remiantis, galima ieškoti atsakymų STR’uose. Iš esmės, šių patalpų projektiniai sprendiniai tai statytojo pasirinkimas, tačiau turi būti atsižvelgta į gamintojo reikalavimus įrangos eksploatavimo aplinkai.

Rengtas STR “Visuomeninės paskirties pastatai” – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.B7AFE0723734/NdvLDQQoGT

Jei priimsime tai, kad serverinė tai archyvas (mūsų manymu taip būtų galima traktuoti, nes informacija tiek skaitmeninė tiek įamžinta popieriuje visada svarbi), tai:

“203. Bibliotekų, kurių fondas 1 mln. ir daugiau vienetų, saugyklose, retų knygų ir rankraščių saugyklose, valstybės reikšmės archyvų saugyklose turi būti įrengiamas oro kondicionavimas.

  1. Bibliotekų skaityklos, mokymosi patalpos ir saugyklos, kurių fondas – 200 tūkst. vienetų ir daugiau, gali būti šildomos oru, derinant su oro tiekimo ar oro kondicionavimo sistemomis. Naudojant recirkuliuotą orą, lauko oro kiekis saugyklose turi būti ne didesnis kaip 10 % bendro tiekiamo oro kiekio, o saugyklose ir mokymosi patalpose – ne mažesnis kaip 20 m3 vienam žmogui. Archyvų saugyklos, kuriose saugoma daugiau kaip 300 tūkst. vienetų bylų (leidinių), turi būti šildomos oru, o kitos šių pastatų patalpos – vandeniu.
  2. Iš lauko oro, tiekiamo į bibliotekų saugyklas, taip pat recirkuliuojamo oro specialiais įrenginiais iki mažiausios leidžiamos koncentracijos turi būti išvalomas dulkės. Skaičiuojant šalinamo oro kiekį, reikia atsižvelgti į tai, kad didžiausioje saugykloje oras turi būti keičiamas šešis kartus per valandą. Bibliotekose ir archyvų pastatuose oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 oC, santykinė drėgmė – 55 %. Bibliotekose, kurių fondai 1 mln. ir daugiau vienetų leidinių, ir valstybinės reikšmės archyvų saugyklose visais metų laikais turi būti vienoda 18 oC temperatūra. Kitais atvejais leistini ne didesni kaip +- 3 oC nuokrypiai. Oro pasikeitimas per valandą turi būti:

206.1. apskaitos dokumentų, tarnybinių katalogų saugyklose – 1 kartą šalinamas ir 1 kartą tiekiamas;
206.2. reprodukavimo ir kopijavimo patalpose – 3 kartus šalinamas ir 2 kartus tiekiamas; 206.3. atsakingų fondų saugotojų patalpose – 1,5 karto šalinamas ir 2 kartus tiekiamas.

STR 2.02.02:2004

Visuomeninės paskirties statiniai

1 priedas

VISUOMENINĖS PASKIRTIES PASTATŲ SĄRAŠAS

  1. Viešbučių paskirties pastatai: viešbučiai, moteliai, svečių namai.
  2. Administracinės paskirties pastatai: valstybės ir savivaldybių valdymo įstaigų, prokuratūrų, teismų, kitų įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai, ambasadų, bankų, pašto, biržų, darbo biržų, draudimo įstaigų, biurų advokatų, notarų, antstolių kontorų, informacijos centrų ir kiti pastatai.
  3. Prekybos paskirties pastatai: parduotuvės, parduotuvės-operatorinės, vaistinės, knygynai, prekybos paviljonai, palapinės, kioskai ir kiti pastatai.
  4. Paslaugų paskirties pastatai: pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo-išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai, krematoriumai ir kiti pastatai.
  5. Maitinimo paskirties pastatai: valgyklos, restoranai, kavinės, barai ir kiti pastatai.
  6. Transporto paskirties pastatai: oro uosto, jūros ir upių laivyno, geležinkelio ir autobusų stočių pastatai, muitinių, transporto bilietų, kelionių, turizmo agentūrų ir kiti pastatai.
  7. Kultūros paskirties pastatai: teatrai, kino teatrai, kultūros namai, klubai, bibliotekos, muziejai, archyvai, parodų rūmai, planetariumai, radijo ir televizijos ir kiti pastatai.
  8. Mokslo paskirties pastatai: institutai ir mokslinio tyrimo įstaigos, observatorijos, meteorologijos stotys, laboratorijos (išskyrus gamybines laboratorijas), bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštosios mokyklos, vaikų darželiai, lopšeliai ir kiti pastatai.
  9. Gydymo paskirties pastatai: ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatai, gydyklų pastatai, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai, veterinarijos gydyklų ir kiti pastatai.
  10. Poilsio paskirties pastatai: turizmo centrai, poilsio namai, jaunimo nakvynės namai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, medžioklės nameliai ir kiti pastatai.
  11. Sporto paskirties pastatai: sporto salių, teniso kortų, baseinų, čiuožyklų, jachtklubų, šaudyklų, stadionų, maniežų ir kiti pastatai.
  12. Religinės paskirties pastatai: bažnyčios, cerkvės, koplyčios, sinagogos, maldos namai, katedros ir kiti pastatai.”

2 klausimas:
Ar jie yra peržiūrimi, pavyzdžiui, jei pastatas atitiko minimalų standartą prieš penkioliką metų, kas kiek metų duomenų centro ar serverinės patalpos turi būti iš naujo inspektuojamos siekiant užtikrinti maksimalų saugumą ir atitiktį naujausiems reikalavimams?

2 atsakymas:
Parengtas dokumentas – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a7502172ce7911e6a476d5908abd2210

“STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS

STR 1.03.07:2017

STATINIŲ TECHNINĖS IR NAUDOJIMO PRIEŽIŪROS TVARKA. NAUJŲ NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRO OBJEKTŲ FORMAVIMO TVARKA

  1. Statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) nustato tvarką dėl:

1.1. gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, hidrotechnikos statinių [9.17] ir kitų statinių, techninės priežiūros reikalavimus, kvalifikacinius reikalavimus statinių techniniams prižiūrėtojams, šių statinių techninės priežiūros dokumentų formas bei jų pildymo ir saugojimo;

1.2. daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo;

1.3. viešojo administravimo subjektų, išvardytų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo [9.1] 49 straipsnio 1 dalyje (toliau – Subjektai), atliekamos statinių naudojimo priežiūros (toliau – Naudojimo priežiūra), atliekant naudojimo priežiūrą rengiamų statinių naudojimo priežiūros dokumentų formas ir informacijos apie atliktą Naudojimo priežiūrą teikimo;

1.4. naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas statinyje, statinius ir (ar) patalpas padalijant, atidalijant, sujungiant, perdalijant).

….

  1. Statinių naudotojai (toliau – Naudotojas) (techniniai prižiūrėtojai), priklausomai nuo statinio ir jo naudojimo sąlygų savitumo, remdamiesi Reglamentu bei kitais teisės aktais, gali parengti ir pasitvirtinti statinių techninės priežiūros taisykles ar rekomendacijas patikslinančius ir/ar sugriežtinančius statinių techninę priežiūrą.
  2. Statinio naudojimas ir priežiūra prasideda užbaigus jo statybą [9.18], ir tęsiasi iki statinio naudojimo pabaigos (statinio išregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos) arba iki statinio griovimo darbų pradžios.”

Pats naudotojas, šiuo konkrečiu atveju Valstybė, turi reikalauti parengti statinio (konkrečių patalpų) dokumentą/taisykles naudojimo priežiūrai atlikti ir reikalauti, kad to dokumento reikalavimai būti įgyvendinti. Už tai atsako statinio (patalpų) savininkas.  Dokumentas/taisyklės neturi prieštarauti Reglamentams bei įrangos gamintojo reikalavimams. Dokumente turi būti nustatyta kaip dažnai ir pagal kokius aspektus tikrinamos patalpos – vėdinimas, gaisro gesinimas, patalpos hidroizoliacijos būklė ir tai kas reikalinga įdiegti naujai pagal naujausias technologijas.

“11. Statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus [9.1] [9.16] per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę [9.1], maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

  1. Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra šie:

12.1. siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų;

12.2. laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus;

12.3. profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas;

12.4. išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių;

12.5. siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai.

  1. Mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad:

13.1. būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita);

13.2. būtų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų (apskardinimai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos, nuogrindos ir kita);

13.3. nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu;

13.4. liūčių metu ir tirpstant sniegui ar ledui nesusidarytų vėjo blaškomi vandens srautai, šlakstantys statinių atitvaras ar kitas konstrukcijas;

13.5. atitvarų elementų sujungimo siūlėse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių (plyšių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo ir kita);

13.6. laiku būtų pašalinti atitvarinių konstrukcijų apsauginio sluoksnio erozijos židiniai, ypač vyraujančiųjų vėjų kryptimis;

13.7. žiemos metu neperšaltų konstrukcijos.

  1. Saugant statinius ir jų konstrukcijas nuo chemiškai aktyvaus gruntinio (vandens, tirpalų, biologinių, klaidžiojančių srovių) poveikio, būtina siekti, kad:

14.1. pamatai, pagrindai ir kitos požeminės konstrukcijos nebūtų tiesiogiai šlakstomos gruntiniais vandenimis ir tirpalais;

14.2. būtų tvarkingos statinių nuogrindos, nuolajos ir kiti vandenį pašalinantys įrenginiai;

14.3. tvarkingai veiktų drenažo ir vandens pašalinimo sistemos;

14.4. neatsirastų skysčių ar dujų požeminiai nutekėjimai ar migracijos, galintys sukelti konstrukcijų koroziją ar sprogimus;

14.5. nebūtų pažeisti įtaisai klaidžiojančioms srovėms neutralizuoti.”

Taip pat reglamente nurodoma, kad:

“33. Statinio techninis prižiūrėtojas (toliau – techninis prižiūrėtojas), atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai [9.16] per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę.

  1. Nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
  2. Nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami dažniau kaip kartą per mėnesį, kai:

35.1. pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinos deformacijos;

35.2. vykdomi statinio dalies rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai;

35.3. statinio sklype ar besiribojančiuose sklypuose vykdomi naujo statinio statybos arba esamo statinio rekonstravimo darbai;

35.4. pageidauja Naudotojas.

  1. Nuolatinių statinio būklės stebėjimų dažnumą 35 punkte išvardintais atvejais nustato ir įrašo statinio techninės priežiūros žurnale:

36.1. statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas;

36.2. kasmetinės ar neeilinės statinio apžiūros komisija;

36.3. Naudotojas.

  1. Nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus.
  2. Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė.
  3. Statinių periodines ir specializuotas apžiūras sudaro:

39.1. kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui);

39.2. neeilinės apžiūros, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisrų, liūčių, uraganų ir pan.) statinio ar atskirų jo konstrukcijų griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis Naudotojui ar techniniam prižiūrėtojui;

39.3. kitos papildomos apžiūros, kurias nustatė statinio savininkas ar kurios yra numatytos kituose teisės aktuose. Esant ypatingam arba specifiniam poveikiui statiniams ir jų konstrukcijoms (agresyvi aplinka, aukšta temperatūra, sunkus kėlimo mechanizmų darbo režimas, smūgiai ir kita.), be nuolatinių stebėjimų kas 10-15 dienų atliekamos bendrosios arba dalinės periodinės apžiūros.”

3 klausimas:
Ar yra standartai pagal kuriuos serverių ir duomenų centrų patalpos turi apie valandą atlaikyti atvirą ugnį, jame būna įrengtos gaisro gesinimo, vidaus klimato kontrolės, automatinės apsaugos nuo apsėmimo sistemos? 

3 atsakymas:
Du dokumentai: 

  1. STR “Visuomeninės paskirties pastatai”; 
  2. Rengtas, bet negalioja “Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „Dėl valstybės debesijos paslaugų teikėjų debesijos paslaugoms teikti skirtos informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros architektūros ir duomenų centrų infrastruktūros bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“ projektas”
  3.     Rengtas STR “Visuomeninės paskirties pastatai” – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.B7AFE0723734/NdvLDQQoGT

“203. Bibliotekų, kurių fondas 1 mln. ir daugiau vienetų, saugyklose, retų knygų ir rankraščių saugyklose, valstybės reikšmės archyvų saugyklose turi būti įrengiamas oro kondicionavimas.

  1. Bibliotekų skaityklos, mokymosi patalpos ir saugyklos, kurių fondas – 200 tūkst. vienetų ir daugiau, gali būti šildomos oru, derinant su oro tiekimo ar oro kondicionavimo sistemomis. Naudojant recirkuliuotą orą, lauko oro kiekis saugyklose turi būti ne didesnis kaip 10 % bendro tiekiamo oro kiekio, o saugyklose ir mokymosi patalpose – ne mažesnis kaip 20 m3 vienam žmogui. Archyvų saugyklos, kuriose saugoma daugiau kaip 300 tūkst. vienetų bylų (leidinių), turi būti šildomos oru, o kitos šių pastatų patalpos – vandeniu.
  2. Iš lauko oro, tiekiamo į bibliotekų saugyklas, taip pat recirkuliuojamo oro specialiais įrenginiais iki mažiausios leidžiamos koncentracijos turi būti išvalomas dulkės. Skaičiuojant šalinamo oro kiekį, reikia atsižvelgti į tai, kad didžiausioje saugykloje oras turi būti keičiamas šešis kartus per valandą. Bibliotekose ir archyvų pastatuose oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 oC, santykinė drėgmė – 55 %. Bibliotekose, kurių fondai 1 mln. ir daugiau vienetų leidinių, ir valstybinės reikšmės archyvų saugyklose visais metų laikais turi būti vienoda 18 oC temperatūra. Kitais atvejais leistini ne didesni kaip +- 3 oC nuokrypiai. Oro pasikeitimas per valandą turi būti:

206.1. apskaitos dokumentų, tarnybinių katalogų saugyklose – 1 kartą šalinamas ir 1 kartą tiekiamas;

206.2. reprodukavimo ir kopijavimo patalpose – 3 kartus šalinamas ir 2 kartus tiekiamas; 206.3. atsakingų fondų saugotojų patalpose – 1,5 karto šalinamas ir 2 kartus tiekiamas. 

  1.     https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/cec89450ce8611e6a476d5908abd2210 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „Dėl valstybės debesijos paslaugų teikėjų debesijos paslaugoms teikti skirtos informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros architektūros ir duomenų centrų infrastruktūros bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“ projektas , tačiau jis negalioja, tai projektinė stadija.

TREČIASIS SKIRSNIS

DUOMENŲ CENTRO PATALPŲ ĮRENGIMO MINIMALŪS REIKALAVIMAI

  1.     Valstybės debesijos paslaugų teikėjų naudojami duomenų centrai privalo atitikti duomenų centro patalpų minimalius reikalavimus:

16.1.  valstybės debesijos paslaugų teikėjų naudojamuose duomenų centruose privalo būti įrengtos didelės durys, techninės įrangos iškrovimo vietos, rampos ir kiti infrastruktūros elementai, suteikiantys galimybę saugiai transportuoti ir talpinti ne mažesnio nei vienos 210 cm aukščio,

80 cm pločio ir 120 cm ilgio tarnybinių stočių spintos dydžio techninę įrangą;

16.2.  valstybės debesijos paslaugų teikėjų naudojamuose duomenų centruose telekomunikacijų kabeliai privalo būti fiziškai ne mažesniu nei 0,3 metro atstumu atskirti nuo elektros paskirstymo kabelių ir (ar) privalo būti užtikrintas jų ekranavimas, išskyrus atvejus, kai kabeliui nėra grėsmės dėl elektromagnetinės spinduliuotės poveikio;

16.3.  valstybės debesijos paslaugų teikėjų naudojamų duomenų centrų tarnybinių stočių ir kitos technologinės patalpos, kuriose yra nepertraukiamo elektros energijos tiekimo šaltiniai, vėdinimo ir klimato kontrolės įrenginiai, gaisro gesinimo sistemos, negali turėti išorinių langų ir durų, o jų grindys ir perdangos turi išlaikyti visiškai užpildytas tarnybinių stočių spintas, t. y. ne mažiau kaip 1,200 kg/m2 apkrovas;

16.4.  valstybės debesijos paslaugų teikėjų naudojamų duomenų centrų patalpos, kuriose yra talpinamos tarnybinės stotys, tinklo įranga, duomenų saugojimo įranga ir rezervinio maitinimo šaltiniai, privalo būti apsaugoti nuo vandens patekimo iš išorės ir bendras šių patalpų arba, jeigu patalpos yra ne pirmame statinio aukšte, tai visų žemesnių aukštų atsparumo ugniai laipsnis turi būti ne mažesnis nei I, ne mažesnės nei 1 gaisro apkrovos kategorijos, parenkamos pagal Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu

Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“;

16.5.  valstybės debesijos paslaugų teikėjų naudojamuose duomenų centruose privalo būti įrengtos tarptautines duomenų centrų įrengimo praktikas (pavyzdžiui, tarptautiniame ANSI/TIA/EIA-942: standarte (toliau – TIA-942 standartas) apibrėžiamus duomenų centrų įrengimo reikalavimus) atitinkančios gesinimo dujomis ir priešgaisrinės saugos, vėdinimo ir klimato kontrolės ir elektromagnetinės spinduliuotės slopinimo sistemos;

16.6.  valstybės debesijos paslaugų teikėjų naudojamų duomenų centrų tarnybinių stočių patalpose įrengtos vėdinimo ir klimato kontrolės sistemos privalo palaikyti pastovią TIA-942 standartu apibrėžiamą 20−25 °C temperatūrą ir pastovų 40−55 proc. drėgnumą;

16.7.  valstybės debesijos paslaugų teikėjų naudojamų duomenų centrų tarnybinių stočių ir nepertraukiamo elektros energijos tiekimo šaltinių patalpų vėdinimo ir klimato kontrolės įrenginiai privalo būti rezervuoti žemiausiu lygiu; visi vėsinimo įrenginiai privalo turėti bent vieno jų gedimo atveju galintį pradėti veikti bent vieną rezervinį vėsinimo įrenginį, kuris būtų ne mažesnės galios nei tas, vietoj kurio jis pradeda veikti;

16.8.  valstybės debesijos paslaugų teikėjų naudojamuose duomenų centruose ar tiesiogiai virš jų privalo nebūti vandens (nuotekų, kritulių, magistralinių vandentiekio) vamzdynų;

16.9.  valstybės debesijos paslaugų teikėjų naudojamame duomenų centre privalo būti įrengti vandens nutekėjimo trapai, vandens šalinimo siurbliai ir (arba) vandens nuotėkio jutikliai, valdantys automatinio vandentiekio vamzdyno uždarymo sistemas arba, esant pakeliamoms grindims, privalo būti įrengti vandens atsiradimo jutikliai.”

 

Bet kokiu atveju manome, geriausiai šiai situacijai ir šiems klausimai atsakyti tinka tokia prioritetinė eilė:

  1.     Projekte atspindėti naudotojo reikalavimai pagal saugomų duomenų kiekį ir svarbą; 
  2.     STR reikalavimai;
  3.     Įrangos gamintojo reikalavimai;
  4.     Ir tik po to ekonomiškumas.

Mūsų žiniomis, duomenų centrams taikomi tarptautinių standartų reikalavimai. Duomenų centrų patikimumas ir teikiamos paslaugos sertifikuojamos ir nuolat priežiūrimos pagal tarptautinį TIER STANDARD ir ISO/IEC 27001:2013, bet tai nėra Lietuvos statybos inžinierių sąjungos kompetencija.