Didžiausią mūsų vartojimo poveikį aplinkai daro maisto, statybos ir transporto sektoriai. Juose ir reikia didžiausių pokyčių. Pavyzdžiui, patobulinus statybą ir efektyviau naudojant pastatus ES, galutinis energijos suvartojimas galėtų būti 42 % mažesnis, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – apie 35 % mažesnis, o vandens galėtume suvartoti iki 30 % mažiau.
Aptartos galimybės ES fondų lėšomis finansuoti perėjimą prie žiedinės ekonomikos
Aplinkos ministerija virtualioje diskusijoje pristatė rengiamos ES investicijų 2021-2027 m. programos uždavinį skatinti mūsų šalies perėjimą prie žiedinės ekonomikos ir galimybes finansuoti šiam tikslui skirtas veiklas.
Su mokslo, verslo ir suinteresuotų institucijų atstovais buvo aptarta, kokios veiklos ir priemonės turėtų būti finansuotinos. Diskusijos dalyviai pritarė Aplinkos ministerijos pasirinktai krypčiai daugiausia dėmesio skirti atliekų prevencijai, perdirbimui, gaminių projektavimui ir antrinių žaliavų naudojimui gamyboje, skaitmenizacijai, žaliųjų inovacijų skatinimui. Jie pabrėžė, kad būtinas sisteminis institucijų požiūris į žiedinę ekonomiką ir bendradarbiavimas, kad reikia tikslinti teisės aktus, numatyti mokestines priemones, kurios skatintų rinktis ilgalaikius sprendimus siekiant ekonomikos perėjimo prie žiedinio ciklo, gamybos, išteklių naudojimo, vartojimo pokyčių, verslo ir mokslo bendradarbiavimo kuriant žalius ir ilgaamžius produktus bei paslaugas.
Planuojamų veiklų finansavimui dar turės pritarti Europos Komisija.